Kas vaizduojama ant eurų monetų? Italija

Šiais metais Lietuva mini euro įvedimo penkmetį. Nuo 2015 m. mūsų kišenėse šiugžda eurų banknotai ir žvanga eurų monetos. Banknotai vienodi, o monetos – ypatingos. Viena eurų monetų pusė yra bendroji, kita – nacionalinė. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Lietuva nusprendė, kad visų nominalų lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas bus vienodas – jose bus pavaizduotas vytis. Prie šio vaizdo, ko gero, esame labiausiai pripratę. O ar atkreipiame dėmesį į tai, kas pavaizduota ant kitų šalių monetų nacionalinių pusių? Ir ar žinojote, kad nemažai šalių ant skirtingų nominalų monetų yra nukaldinusios skirtingus atvaizdus? Šiame naujame straipsnių cikle aprašysime visų euro zonos šalių monetų nacionalines puses, jų atsiradimo kilmę, istoriją ir susijusius įdomius faktus.

Jau rašėme apie Graikiją, o šiandien – Italija.

Itališkų monetų kūrimas

Visi aštuonių nominalų itališkų monetų nacionalinės pusės atvaizdai yra skirtingi. Šios monetos pristatytos dar 2001 m. su 2002 m. data. Nors monetos ir skirtingos, visose jose yra po 2 bendrus dalykus: 12 žvaigždučių, simbolizuojančių Europos Sąjungą (kaip ir visų euro zonos šalių monetose), ir raidės RI, reiškiančios „Republica Italiana“ (Italijos Respublika).

Įdomus buvo monetų nacionalinės pusės Italijoje pasirinkimas. Valstybiniame kanale RAI UNO buvo paskelbtas konkursas, kurio metu Italijos gyventojai skambindami ir siųsdami SMS rinko patraukliausią atvaizdą (išskyrus 1 euro, kurio dizainas jau buvo patvirtintas iš anksto). Laimėjusius variantus kūrė 8 skirtingi Italijos dailininkai, o nacionalinės pusės atvaizdai atspindi Italijos meną.

O kuo skiriasi kiekvienas nominalas?

1, 2, 5 centų monetos

Ant šių monetų pavaizduoti įžymūs Italijos pastatai.

1 cento monetos nacionalinėje pusėje pavaizduota Kastel del Montė pilis, esanti Adrijos mieste, Apulijos regione. Ji statyta dar XIII a., valdant Šventosios Romos imperijos imperatoriui Frydrichui II. Tai vienas įspūdingiausių ir tobuliausių viduramžių pastatų. Stovi ji ant aukštesnės nei 500 m kalvos, todėl gerai matyti iš toli, o pati pilis aštuoniakampė, dviaukštė. Ją sudaro 8 patalpos, išdėstytos aplink aštuoniakampį kiemą. Pentagonas aikomas simboliu, jungiančiu dangų ir žemę.

Mokslininkai ginčijasi, ar ši pilis naudota gynybai. Vis dėlto tai greičiausiai buvo imperatoriaus šeimos  medžioklės rezidencija. Tiesa, kiek žinoma, pats imperatorius joje niekada nesilankė. Po jo mirties pilis naudota skirtingoms reikmėms: kaip kalėjimas, slėptuvė siaučiant epidemijoms ar įvykus kitokioms nelaimėms, vėliau apleista, o XX a. pr. rekonstruota. II pasaulinio karo metu ji naudota kaip oro pajėgų centrinė bazė.

1996 m. pilis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Įdomu, kad ši pilis laikoma italų rašytojo Umberto Eco garsiausiame romane „Rožės vardas“ aprašytos pilies prototipu.

2 centų monetos nacionalinėje pusėje pavaizduotas Antonelio pastatas (Mole Antonelliana), esantis Turine, Pjemonto regiono sostinėje, pastatytas 1889 m., architektas Alesandras Antonelis (1798–1888). Pastatas statytas Turino bendruomenės užsakymu kaip sinagoga. Statybos prasidėjo 1863 m. ir truko ilgiau kaip 25 m. Architektas, nesulaukęs statybų pabaigos, mirė. Pagrindinio sinagogos bokšto aukštis – 167,5 m. Jis trumpą laiką buvo aukščiausias pastatas Europoje, kol jo neaplenkė Eifelio bokštas. Tiesa, dar ir šiandien tai yra aukščiausias plytų statinys (pastatytas be metalinio karkaso) pasaulyje. Dėl savo aukščio jis ne kartą nukentėjo per įvairius gamtinius kataklizmus. Šiandien jis dar vadinamas miesto perkūnsargiu, o nuo jo viršaus atsiveria puiki panorama į miestą ir jį supančius Alpių kalnus. Nuo 2000 m. čia veikia Italijos kino muziejus (aukščiausias muziejus pasaulyje), o 2006 m. pastatas tapo Turine vykusių žiemos olimpinių žaidynių simboliu. Beje, šis pastatas pavaizduotas ir ant Italijos proginės 2 eurų monetos, skirtos toms pačioms žaidynėms.

 

5 centų monetos nacionalinėje pusėje pavaizduotas Flavijaus amfiteatras, labiau žinomas kaip Romos Koliziejus. Tai bene žymiausias Italijos pastatas ir vienas geriausiai atpažįstamų pastatų pasaulyje, įtrauktas į septynių naujųjų pasaulio stebuklų sąrašą. Tai seniausias ir didžiausias amfiteatras pasaulyje. Statytas 72–80 m. Originalus pastatas buvo aukštesnis, ovalios uždaros formos, tinkuotas, papuoštas daugybės dievų ir didvyrių skulptūromis. Garsėjo jis gladiatorių kovomis, o talpino, skirtingais duomenimis, nuo 50 iki 80 tūkst. žiūrovų. Čia vyko kovos tarp žmonių, tarp žmonių ir gyvūnų, netgi imituoti jūrų mūšiai, bausti nusikaltėliai, kankinti krikščionys. Skirtingais duomenimis, čia nužudyta nuo pusės milijono iki milijono žmonių. 404 m. gladiatorių kovos buvo uždraustos. Koliziejus nebenaudotas pagal paskirtį, čia buvo įrengtos dirbtuvės, gyvenamosios patalpos. Pastatas ne kartą buvo naikintas gaisrų, žemės drebėjimų, jį ardė ir patys žmonės – iš Koliziejaus plytų jie statėsi namus. 1749 m. popiežius Benediktas XIV paskelbė Koliziejų šventa vieta, nes gladiatorių kovų laikais čia, greičiausiai, mirtimi buvo nubausta daug ankstyvųjų krikščionių. Vietoje, kur sėdėdavo imperatorius, dabar stovi kryžius. Romos Koliziejus buvo vaizduojamas ir ant senųjų romėniškų monetų.

10, 20 ir 50 centų monetos

Ant šių monetų galima išvysti garsius italų ir romėnų dailininkų, skulptorių darbus.

10 centų monetos nacionalinėje pusėje pavaizduotas renesanso dailininko Sandro Botičelio (1447–1510) bene garsiausio paveikslo „Veneros gimimas“ fragmentas. Paveikslas nutapytas apie 1484 m. Jame vaizduojamas ne pats Veneros gimimas (pavadinimas nusistovėjo tik XIX a.), o jos atplaukimas kriauklėje į krantą. Tai gali būti susiję su Veneros gimimu jūroje ir atplaukimu į Kipro salą. Kriauklę į krantą veja vėjai Zefyras ir Aura, ją pasitinka pavasario nimfa Flora. Tiesa, monetoje pavaizduotas tik Veneros iš paveikslo veidas, mitologijos veikėjų nematyti.

Paveikslas greičiausiai užsakytas didikų Medičių ir ilgą laiką kabojo jų viloje. Vėliau kelis kartus perpirktas, šiandien yra eksponuojamas Uficių galerijoje Florencijoje.

20 centų monetos nacionalinėje pusėje pavaizduota skulptūra „Erdvės tęstinumo unikalios formos“ (1913), jos autorius – futuristas skulptorius Umberto Boccioni (1882–1916), prisidėjęs skelbiant pirmuosius futurizmo manifestus. Futurizmas kaip meno srovė gimė Italijoje XX a. pr., vėliau paplito po visą Europą. Futuristai siekė kurti ateities meną, neigė praeities kultūrą, aukštino industriją, didmiesčio gyvenimą. Futuristų kūryboje vyravo dinamiškumas, judėjimas į priekį, būtent tai ir atspindi 20 centų monetos nacionalinėje pusėje – joje pavaizduota į priekį žengiančio žmogaus skulptūra, kurios plastika primena greitą judėjimą. Įdomu, kad nors skulptūra pavaizduota ant eurų monetos, pačios skulptūros Europoje nepamatysime, nes ji eksponuojama Šiuolaikinio meno muziejuje San Paule, Brazilijoje.

50 centų monetos nacionalinėje pusėje pavaizduota jojančio Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus skulptūra, esanti ant Kapitolijaus kalvos Romoje. Beje, lauke stovi skulptūros kopija, o originalas eksponuojamas šalia esančiame Kapitolijaus muziejuje. Ši skulptūra sukurta II a. ir galėjo būti skirta pergalei prieš germanų gentis paminėti. Tai vienintelė išlikusi raito Romos imperatoriaus skulptūra (visos kitos sunaikintos). Išliko ji greičiausiai dėl to, kad vėliau manyta, kad ji vaizduoja kitą imperatorių – Konstantiną I, įvedusį krikščionybę Romos imperijoje. Kur anksčiau stovėjo ši skulptūra, nėra žinoma. Originalas buvo padengtas auksu, imperatoriaus rankose turėjo būti dabar jau nežinomas objektas, o po žirgo kojomis – nugalėtas priešas. Ši statula įkvėpė ne vieną renesanso menininką.

1 ir 2 eurų monetos

Šios dvi monetos susijusios su svarbiausiomis Italijos meno šakomis – daile ir literatūra, taip pat su Renesanso epocha.

1 euro monetos nacionalinėje pusėje vaizduojamas italų renesanso menininko ir mokslininko Leonardo da Vinčio (1452–1519) piešinys „Vitruvijaus žmogus“. Šis piešinys atrastas viename iš Leonardo dienoraščių. Jis nupieštas apie 1490 m., kaip iliustracija knygai apie romėnų architektą Vetruvijų (gyveno I a. pr. Kr.). Šis architektas parašė 10 dalių mokslo veikalą De architectura apie architektūrą ir miestų planavimą, vėliau padariusį didelę įtaką renesanso mokslininkams ir menininkams. Vienoje iš dalių taip pat buvo aptariamos žmogaus kūno proporcijos, būtent pagal šį aprašymą Da Vinčis ir nupiešė idealių proporcijų žmogų. Piešinys šiandien saugomas Venecijos akademijos galerijoje.

2 eurų monetoje sujungiami keli dalykai: renesansas, dailė ir literatūra. Šios monetos nacionalinėje pusėje pavaizduotas dailininko Rafaelio (1483–1520) sukurtas viduramžių poeto ir filosofo Dantės Aligjerio (1265–1321) portretas. Iš tiesų tai nėra atskiras portretas, o Rafaelio 1510 m. sukurtos freskos „Disputas dėl švenčiausio sakramento“ fragmentas. Freska nutapyta Apaštalų rūmuose Vatikane ir yra pirmoji iš Rafaelio popiežiui nutapytų freskų. Joje vaizduojama bažnyčios diskusija dėl švenčiausiojo sakramento paslapties, kurioje dalyvauja šventieji, popiežiai ir kiti svarbūs krikščionybei asmenys. Freskoje taip pat pavaizduotas dangus su Dievu, Jėzumi Kristumi ir kitais šventaisiais. Tarp diskutuojančių galima išvysti ir Dantę su laurų vainiku, simbolizuojančiu poeto šlove, apsirengusį raudona tunika. Vėliau šis atvaizdas tapo ikoniniu, o Dantės portretas iš šios freskos atsidūrė ir ant didžiausio nominalo itališkos eurų monetos.

Proginės eurų monetos

Proginės 2 eurų monetos pradėtos kaldinti 2004 m. Nuo to laiko Italija nukalė jau daugiau kaip 20 tokių monetų. Jos skirtos žymiems žmonėms, įvykiams, pastatams. Šias monetas galite apžiūrėti galerijoje.

FacebookTwitterGoogle+