Kas vaizduojama ant eurų monetų? Austrija

Šiais metais Lietuva mini euro įvedimo penkmetį. Nuo 2015 m. mūsų kišenėse šiugžda eurų banknotai ir žvanga eurų monetos. Banknotai vienodi, o monetos – ypatingos. Viena eurų monetų pusė yra bendroji, kita – nacionalinė. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Lietuva nusprendė, kad visų nominalų lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas bus vienodas – jose bus pavaizduotas vytis. Prie šio vaizdo, ko gero, esame labiausiai pripratę. O ar atkreipiame dėmesį į tai, kas pavaizduota ant kitų šalių monetų nacionalinių pusių? Šiame naujame straipsnių cikle aprašome visų euro zonos šalių monetų nacionalines puses, jų atsiradimo kilmę, istoriją ir susijusius įdomius faktus.

Jau rašėme apie graikiškas ir itališkas eurų monetas, šiandien susipažinkime su austriškomis.

Austriškų monetų ypatybės

Austrijos eurų monetas kūrė dailininkas Jozefas Kaizeris. Kaip ir anksčiu aprašytų šalių (Graikijos ir Italijos), visų aštuonių nominalų Austrijos eurų monetų nacionalinės pusės atvaizdai yra skirtingi. Juose atspindėtos trys temos: gėlės, augančios Austrijoje (1, 2 ir 5 centų monetose), Austrijos sostinės Vienos architektūra (10, 20 ir 50 centų monetose) ir garsūs austrai (1 ir 2 eurų monetose). Nacionalinėse austriškų monetų pusėse iškaldinti ne tik išleidimo metai, dvylika Europos Sąjungą simbolizuojančių žvaigždučių, bet ir stilizuota Austrijos vėliava.

1, 2 ir 5 centų monetos

Ant mažiausio nominalo monetų pavaizduotos Austrijoje augančios gėlės, kurios simbolizuoja šalies dalyvavimą Europos Sąjungos aplinkosaugos politikoje.

1 cento moneta. Jos nacionalinėje pusėje pavaizduotas bestiebis gencijonas (lot. Gentiana acaulis). Mažytė gėlytė, auganti Alpių kalnuose (800–3 000 m aukštyje). Gėlytės stiebas labai trumpas, todėl ji vadinama trumpastiebe arba bestiebe. Pasaulyje auga apie 400 gencijono rūšių, Lietuvoje auga (bet yra reti) melsvasis gencijonas (lot. Gentiana cruciata) ir siauralapis gencijonas (lot. Gentiana pneumonanthe). Įdomu, kad šių gėlių šaknys Alpių šalyse (Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje) naudojamos ir alkoholinių gėrimų gamybai.

2 centų moneta. Jos nacionalinėje pusėje pavaizduota alpinė liūtpėdė (lot. Leontopodium nivale), dar geriau žinoma kaip edelveisas (vok. edel – kilminga, weiss – balta). Tiesa, skirtingose šalyse ši gėlė turi skirtingus pavadinimus: Rumunijoje –  floare de colț (kampinė gėlė), Prancūzijoje ir Italijoje ji vadinama kalnų žvaigžde, kitose tautose ji žinoma kaip katės pėda, vilnos gėlė ir pan. Edelveisas – nacionalinė Austrijos gėlė, bet reikšminga ji ir kitoms šalims. Ši gėlė dažnai buvo pasirenkama kaip karinis simbolis: XX a. pr. Šveicarijoje ir Austrijos–Vengrijos imperijoje edelveiso formos ženkliukai buvo dovanojami nusipelniusiems karininkams, o nacių valdžia Vokietijoje ne vienam kariniui daliniui ar apdovanojimui suteikė edelveiso pavadinimą. Ja pavadinta ir ne viena daina (turbūt garsiausia iš jų – „Edelveis“ iš 1959 m. filmo „Muzikos garsai“), o šiandien gėlė taip pat yra ne vienos organizacijos simbolis. Gėlę galima išvysti ne tik ant eurų monetų, bet ir ant kitų pinigų, 1959–2001 m. edelveisas buvo pavaizduotas ant 1 Austrijos šilingo monetos, o šiandien ją galima išvysti ant 50 Rumunijos lėjų banknoto.

5 centų moneta. Jos nacionalinėje pusėje pavaizduota alpinė raktažolė (lot. Primula). Žinoma daugiau kaip 500 raktažolių rūšių, jos auga ir natūraliai gamtoje, ir auginamos kaip dekoratyvinės gėlės darželiuose. Lietuvoje žinomos dvi raktažolių rūšys, iš jų viena įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Lotyniškas jos pavadinimas – primula, reiškiantis „pirmoji“. Taip pažymima, kad tai viena iš pirmųjų gėlių, pražystančių pavasarį. Šios gėlytės yra puikiai prisitaikiusios prie Alpių kalnų klimato.
10, 20 ir 50 centų monetos

Austrijos sostinė Viena yra vienas gražiausių Europos miestų. Čia susipynę daugybė architektūrinių stilių. Būtent tai ir bandyta perteikti ant monetų vaizduojant tris Vienos pastatus iš skirtingų epochų: gotikos, baroko ir moderno.

10 centų. Šv. Stepono katedra. Tai yra svarbiausia bažnyčia Vienoje ir viena iš svarbiausių katedrų visoje Europoje. Bažnyčia pastatyta 1160 m. Ją ne kartą niokojo gaisras, todėl dabartinį pavidalą ji įgavo XIV a. Joje galima aptikti romaninio, gotikinio ir netgi barokinio stiliaus elementų, o unikalus spalvotas stogas, dekoruotas glazūruotomis plytelėmis, kurios sudaro ryškų ornamentą, yra vienas iš Austrijos sostinės simbolių. Pietinėje stogo pusėje plytelių mozaikoje išryškėja dvigalvis erelis, kuris simbolizuoja Habsburgų dinastiją, o šiaurinėje stogo pusėje – Vienos ir Austrijos herbai. Bažnyčioje yra du bokštai: pietinio aukštis 137 m., o šiauriniame kabo didžiausias varpas Austrijoje, sveriantis net 20 tonų. Legenda byloja, kad būtent šis varpas padėjo žymiajam kompozitoriui Liudvikui van Bethovenui suvokti, kad jis apkurto. Mat eidamas pro šalį jis pastebėjo, kad nuo bažnyčios pakilo paukščiai, o žmonės žvelgė varpo link, bet kompozitorius jo negirdėjo.

20 centų. Belvederio rūmai. Tai vieni gražiausių barokinių rūmų visoje Austrijoje. Pastatyti XVIII a. kaip Habsburgų princų rezidencija, ją sudaro dveji barokinio stiliaus rūmai, pastatyti vienas prieš kitą ant nuožulnios kalvos. Juos skiria prancūziško stiliaus sodai su statulomis, fontanais, terasomis. Svarbūs rūmai ne tik kaip rezidencija, bet ir kaip istorinių įvykių liudininkai. Būtent juose 1940 m. buvo pasirašyti Vienos protokolai, pagal kuriuos Jugoslavija tapo nacių sąjungininkė. 1955 m. gegužės 15 d. čia pasirašytas kitas svarbus Austrijai dokumentas – Austrijos respublikos nepriklausomybės deklaracija (iki tol po II pasaulinio karo Austrija buvo okupuota sąjungininkų). Šiandien rūmai atviri lankytojams, juose eksponuojami garsūs pasaulinio lygio paveikslai, kurių vienas žinomiausių yra austrų dailininko Gustavo Klimto paveikslas „Bučinys“.

50 centų. Secesijos salė. Tai parodų salė, pastatyta 1898 m. ir projektuota austrų architekto Jozefo Marijos Olbrichto. Ši salė – tai lyg Vienos secesijos judėjimo manifestas. 1897 m. prasidėjęs Vienoje, secesijos judėjimas suvienijo garsius to meto menininkus: dailininkus, architektus, kurie siekė nutolti nuo istorizmo stiliaus, rėmėsi estetika ir kūrėjų įkvėpimu. Secesija pasižymi abstrakčiomis formomis ir turtingais ornamentais. Pastatas dekoruotas bene garsiausio austrų menininko Gustavo Klimto. Interjerą puošia freskos „Bethoveno fryzas“, dedikuotos kompozitoriui ir simbolizuojančios žmonijos jausmus ir silpnybes. Virš įėjimo galima išvysti užrašą „Kiekvienam amžiui yra menas, o kiekvienam menui yra laisvė“.

1 ir 2 eurų monetos

Ant 1 euro monetos nacionalinės pusės pavaizduota bene garsiausia Austrijos asmenybė – kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756–1791). Tai vienas žinomiausių ir įtakingiausių klasicistinės muzikos kompozitorių. Jau vaikystėje atsiskleidė jo genijaus talentas, būdamas penkerių jis kūrė pirmąsias muzikines kompozicijas, vėliau grojo karaliams ir didikams, o galiausiai tapo ir oficialiu rūmų kompozitorium. Jis garsus ir kaip operų, ir kaip simfonijų kūrėjas. Vienas žinomiausių jo kūrinių – „Requiem“, kurio kompozitorius nespėjo pabaigti, nes mirė jaunas (sklando legenda, kad buvo nunuodytas, nors greičiausiai apsinuodijo pats), o kūrinį užbaigė jo mokinys Francas Ksaveras Ziusmajeris. Jo atvaizdas ant 1 euro primena mums, kad Austrija – muzikos šalis.

Ant 2 eurų nacionalinės pusės pavaizduota Bertha fon Suttner (1843–1914), austrų rašytoja, žurnalistė, pacifistė. Gimusi Prahoje (tuometinės Austrijos–Vengrijos imperijos dalis) grafo generolo šeimoje, ji buvo auklėjama kariškai griežtai. Galiausiai suvokusi, kad karas yra žmonijos rykštė, ji tapo pacifiste ir buvo viena pacifistinio judėjimo pradininkių. Kurį laiką gyveno Gruzijoje, rašė straipsnius į Austrijos ir Vokietijos spaudą, steigė pacifistines organizacijas, leido laikraščius. Rašė ir grožinius kūrinius. Reikšmingiausias kūrinys – romanas „Šalin ginklus!“. Ji buvo ir artima mokslininko Alfredo Nobelio draugė, viena iš tų, kurie paskatino A. Nobelį įkurti premijų fondą. 1905 m. ji pati buvo apdovanota Nobelio taikos premija ir tapo pirmąja moterimi, gavusia taikos premiją. Apskritai ji buvo antroji moteris (po Marijos Kiuri), gavusi Nobelio premiją, ir pirmoji austrė – Nobelio premijos laureatė.

Proginės Austrijos eurų monetos

Austrija nuo euro įvedimo 2002 m. yra išleidusi tik septynias 2 eurų progines monetas. Tiesa, keturios iš jų yra bendros visai euro zonai ir tik trys skirtos konkrečiai su Austrija skirtiems įvykiams: sutarties dėl Austrijos valstybės įkūrimo pasirašymo penkiasdešimtmečiui, Austrijos centrinio banko 200 metų įsteigimo sukakčiai paminėti ir Austrijos respublikos 100 metų jubiliejui.

FacebookTwitterGoogle+