Kalėdų istorijos piniguose (2): „piniginės“ Kalėdų tradicijos.

Kalėdos – tai viena svarbiausių švenčių krikščioniškajame pasaulyje. Per jas krikščionys mini Jėzaus Kristaus gimimą, ikikrikščioniškais laikais gruodžio 25 d. buvo minima, kaip saulėgrįžos diena, o pradėjus minėti Kristaus gimimą, nusistovėjo ir tam tikros kalėdinės tradicijos, atsirado simboliai, papročiai. Kai kurie papročiai pasaulyje yra tiesiogiai susiję su pinigais. Jūsų dėmesiui 3 įdomiausi papročiai pasaulyje.

Dovanų slėpimas kojinėse.

Vakarų Europos valstybėse dovanos dažnai yra dedamos ne po eglute, o slepiamos kojinėse. Iš atsirado ši tradicija? Tradicija yra sena, o susijusi ji su pinigais.

Ši istorija siejama su šv. Mikalojaus, kitaip vadinamo Kalėdų senelio istorija. Šv. Mikalojus (270 -347 m.) gimė dabartinės Turkijos  teritorijoje. Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų auklėjo krikščioniškai. Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį neturtingiesiems miestelėnams. Būdamas labai turtingas nusprendė dalinti savo turtą skurdžiai gyvenantiems. Jis, vaikščiodamas naktimis miestelio gatvėmis ir anonimiškai dalindavo įvairias dovanas neturtingiesiems. Iš to ir atsirado tradicija per šv. Kalėdas keistis dovanomis. Šv. Mikalojus laikomas keliautojų, kalinių, vargšų bei vaikų globėju. Įdomu, kad daug miestų yra globojama būtent šio globėjo, taip pat ir Kaunas.

Legenda pasakoja, kad vietinis nuskurdęs našlys didikas augino tris dukteris. Norėjęs išleisti dukteris už vyro, bet neturėjęs pakankamai kraičio. Apie tai išgirdęs šv. Mikalojus ir žinodamas, kad išdidus didikas dovanos iš jo nepriims, naktį nusileido kaminu į jų namus ir sumetė sidabrines monetas į prie krosnies sukabintas kojines. Vyriausioji dukra galėjo ištekėti. Lygiai taip pat jis pasielgė ir antrą naktį. Antrosios dukros vestuvėms vėl užteko pinigų. O kai lipo kaminu trečią naktį, didikas jį pričiupo ir Mikalojus prisipažino. Nors ir kiek maldavo laikyti šias dovanas paslaptyje, didikas papasakojo, ką naktimis jo namuose veikė Mikalojus ir visi sužinoję, pradėjo mėgdžioti ir kabinti kojines prie krosnių.

Kiek tiesos šioje istorijoje nėra aišku, bet paprotys išliko iki mūsų dienų.

Šeši pensai pudinge

Britanijoje bene pagrindinis kalėdinis patiekalas yra kalėdinis slyvų pudingas. Pirmieji pudingo variantai žinomi dar nuo Viduramžių. Tiesa, tada jis labiau priminė sriubą ir buvo gaminamas iš mėsos. Vėliau jis pradėjo keistis ir tapo panašus į pyragą su džiovintais vaisiais, o nuo karalienės Viktorijos laikų (XIX a.) pudingas tapo toks, koks gaminamas ir šiandien. Su pudingu susiję daug prietarų (pvz. sakoma, kad jį turi sudaryti 13 ingredientų t.y. tiek, kiek su Jėzumi buvo apaštalų ir pan.). Viena iš tradicijų buvo dėti 6 pensų monetą, o atsikandusio pudingo gabalą asmens laukia laimingi ir turtingi metai. Šiandien 6 pensų moneta nebeegzistuoja, vietoj jos naudojama bet kokia kita moneta (dažniausiai 5 pensų). Šis paprotys susijęs su dar viena tų kraštų tradicija žinoma nuo XIV a. Tai vadinamoji dvyliktos Kalėdų dienos tradiciją. Tą dieną baigdavosi oficialus Kalėdų šventimas. Per ją buvo valgomi pyragai, o į vidų būdavo įdedama džiovinta pupa, kurią gavęs žmogus tapdavo šventės karaliumi arba karaliene. Vėliau pupa buvo keičiama žiedu arba maža sidabrine karūnėle. O dar vėliau dedamos ir monetos. Tradicija dėti būtent 6 pensų monetą atsirado po I pasaulinio karo. Į pudingą dedami ir kiti smulkūs daiktai: „viengungio saga“ (kurią gavęs viengungis vyras turėjo likti vienišas ir ateinančiais metais), „senmergės antpirštis“ (tas pats prakeikimas viengungei moteriai), žiedas (reiškiantis, kad žmogus susituoks arba bus turtingas ištisus metus) ir t.t.

Dėžučių diena

Daugelyje buvusiose Britanijos imperijos kolonijos šalių antra Kalėdų diena (gruodžio 26 d.) vadinama dėžučių diena (angl. Boxing day). Tai diena, kai dovanojamos dovanos ir ši diena yra nedarbo diena. Įdomu tai, kad jei gruodžio 26 d. būna šeštadienis, laisvadienis perkeliamas į ateinantį pirmadienį. Iš kur kilo yra ginčijamasi. Spėjama, kad tą dieną senais laikai vaikai rinkdavo pinigus į molines dėžutes. Pripildytas dėžutes sudaužydavo, kad galėtų išimti monetas. Kita versija teigia, kad dėžutės susijusios su bažnyčia, kai renkamos aukos į dėžutes per Mišias. Taip pat su tuo gali būti susiję ir verslininkai, kurie dar nuo XVII a. savo darbuotojams, kaip padėką už per metus nuveiktus darbus skirdavos premijas (pinigus arba dovanėles) dėžutėse. Kokia versija bebūtų teisinga, ši tradicija tikrai susijusi su pinigais dėžutėse.

FacebookTwitterGoogle+