Kaip kalbėtis su vaikais apie pinigus?

Kovo 27 d. Pinigų muziejuje įvyko paskaita iš ciklo 3X3 „Kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus?“, ją skaičiusi Lietuvos banko Pinigų muziejaus vyresnioji specialistė Asta Ravaitytė-Kučinskienė išdėstė svarbiausias taisykles, kurios padeda didinti vaikų finansinį raštingumą.

Paskaitoje dalyvavo gausus būrys klausytojų, o tiems, kurie nedalyvavo, pateikiame svarbiausius dalykus, išdėstytus paskaitoje.

Patarimai ikimokyklinukų tėveliams.

  • Taupymo įpročius ir požiūrį į pinigus atsinešame iš vaikystės. Vis dėlto, žvelgiant į apklausų rezultatus, matyti, kad Lietuvoje finansinis raštingumas yra dar pradinės stadijos. Lietuva yra vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje vidutiniškai daugiau pinigų išleidžiame, nei sutaupome. Nors apklausų duomenys rodo, kad apie 80 proc. lietuvių išlaidas planuoja, bet tik šiek tiek daugiau kaip pusė jų sutaupo. Rekomenduojamą 3–6 mėnesių rezervą yra sukaupę tik apie 20 proc. apklaustųjų.
  • Vaikams labai svarbu suvokti, iš kur atsiranda pinigai. Kas aštuntas penkiametis ir kas dvidešimtas devynmetis mano, kad pinigus duoda bankomatai arba juos tiesiog galima išsiimti „iš sienos“. Vaikams paaiškinkite, kad pinigai yra uždirbami, jie yra baigtiniai, todėl visuomet turime rinktis, ką galime pirkti.
  • Vaikai turi gerbti pinigus. Pinigai privalo turėti savo vietą (piniginėje, taupyklėje) ir negali mėtytis bet kur. Svarbu ugdyti pagarbą kito žmogaus pinigams, kad vaikui nekiltų noras (kad ir nesąmoningai) pasisavinti kito asmens piniginę ar pinigus.
  • Labai svarbu paaiškinti, kad pinigai turi vertę ir kokia ji yra. Dažnai ikimokyklinukas ar pradinukas mano, kad turėti daugiau vienetų monetų ar banknotų yra geriau nei, pvz., vieną didesnio nominalo banknotą. Aiškinkite, kuo skiriasi monetos, banknotai, skaičiai, parašyti ant jų (jei skaičių nepažįsta, galima kalbėti ir apie spalvas ar pan.). Pinigų vertę lengviau suvokti lyginant, kiek už ką galima nusipirkti (pvz., kiek 10 eurų banknote „telpa“ porcijų ledų ar pan.). Ypač svarbu nevykdyti visų vaiko užgaidų ir aiškinti, kad neįmanoma už tam tikrą sumą visko įsigyti, o gavus tam tikrą sumą pinigų, reikia skatinti neišleisti visko iš karto, mokyti pinigus atidėti. Labai svarbus dalykas yra nepirkti iš karto naujų daiktų vietoj sugadintų (pvz., žaislų ar knygų), vaikas turi suvokti ne tik pinigų, bet ir daiktų, kurių galima nusipirkti už pinigus, vertę.
  • Viena svarbiausių taisyklių turėtų būti „Negalime turėti visko, ko norime“. Paaiškinkite, kad negalime įsigyti visko iš karto ir svarbesnius pirkinius (brangesnį daiktą, kelionę ir t. t.) turime planuoti iš anksto. Būtina atskirti frazes „noriu“ ir „reikia“, t. y. kalbėtis apie reikalingus daiktus ar paslaugas, ir labai svarbu perkant įvesti taisykles (pvz., leisti vaikui už tam tikrą sumą išsirinkti vieną norimą daiktą).

Patarimai mokyklinio amžiaus vaikų tėveliams.

  • Skiepykite vaikui atsakomybės jausmą. Vaikas gali vykti į parduotuvę savarankiškai ir pirkti produktus, reikalingus visai šeimai. Kartu su vaiku galima mokėti mokesčius, naudotis internetine bankininkyste, tai skatins vaiko supratimą apie neapčiuopiamų dalykų vertę, kaip antai mokesčių ar komunalinių paslaugų. Supažindinkite su skirtingais finansiniais produktais (banko kortelėmis, elektronine bankininkyste ir t. t.). Šiais laikais vaikams jau įmanoma padaryti ir banko kortelę, bet būtina jiems išaiškinti grynųjų ir negrynųjų pinigų skirtumus, PIN kodo saugumo svarbą, taupymo ypatumus.
  • Taupymo įprotis yra ugdomas. Pradedant taupyti svarbu nustatyti taisykles: neišleisk visko, ką gauni, taupymui pinigus atsidėk pirmiausia, gyvenk ne pagal norus, o pagal galimybes, didesniems pirkiniams ruoškis iš anksto.
  • Taupymo įprotį ugdo kišenpinigiai. Kada juos pradėti duoti, priklauso nuo tėvų ir vaiko sąmoningumo. Pradėti reikėtų nuo nedidelių sumų (7–10 metų amžiaus vaikams dažniausiai skiriama 10 eurų per mėnesį, 11–15 metų – 30 eurų, 16–19 metų – 50 eurų, bet sumos priklauso ir nuo poreikių ir, žinoma, nuo finansinių galimybių), juos atskiriant nuo maistpinigių ar kitų būtinųjų išlaidų. Reikia palikti vaikui spręsti, kur tuos pinigus naudoti ir kaip su jais elgtis (ugdoma asmeninė atsakomybė ir taupumas). Vis dėlto visada turite teirautis, domėtis, duoti konstruktyvių patarimų.
  • Svarbu ir sau nustatyti keletą NE. Nemokėkite vaikams už atliktas kasdienines paslaugas (kambario tvarkymą, indų plovimą ir pan.), tai turi būti natūrali vaiko pareiga. Nesistenkite kompensuoti vaikui to, ko negavote vaikystėje, kad nekiltų įspūdis, kad viską galima gauti labai paprastai. Neslėpkite savo finansinės padėties, kad vaikas suvoktų, jog galimybės gali būti skirtingos. Skirtingos jos bus ir ateityje.
  • Taupyti yra lengviau, kai vaikas turi aiškų tikslą. Taupykite kartu. Padėkite nusistatyti tikslą, surašykite planą (sumą, terminus, periodiškumą), nuolat stebėkite ir aptarkite, kaip sekasi planą vykdyti, dėl kokių priežasčių nepavyksta taupyti, prireikus (būtinai pasitarę su vaiku) planą keiskite. Visada kalbėkitės, ar kišenpinigiai yra skiriami tikslingiems dalykams, ar tikrai vaikui kai kurie dalykai yra būtini. Mokykite vaikus, kad troškimas, planavimas ar įsivaizdavimas dažnai yra geresnis dalykas už be pastangų įsigytą daiktą, kurio vaikai kartais net nevertina.
  • Skatinkite verslumą. Su vyresniais vaikais kalbėkite apie įvairias investavimo galimybes (akcijas obligacijas), jei yra galimybių, netgi skirkite nedidelę sumą, kuri galėtų būti investuota, ir leiskite vaikui pačiam stebėti, mokytis. Jaunesniems ieškokite naujų taupymo šaltinių, mokėkite už papildomus (bet ne pagrindinius!) darbus, įsteikite „šeimos banką“, iš kurio vaikas galėtų pasiimti paskolą, pasidėti indėlį su palūkanomis ar atlikti kitas operacijas, padedančias kaupti pinigus, skatinkite vaikus parduoti nereikalingus daiktus (atsižvelkite į tai, kad kai kuriuos daiktus tikslingiau paaukoti). Mokykite, kaip reikia elgtis su piniginėmis dovanomis, skatinkite jas taupyti.
  • Vis dėlto svarbiausias pavyzdys vaikui, kaip turi būti elgiamasi su finansais, esate Jūs. Pati svarbiausia yra asmeninio pavyzdžio galia, todėl ne tik dalykite patarimus, bet ir patys jais vadovaukitės. Vaikui tai yra svarbiausia!

 

FacebookTwitterGoogle+