Istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune įvyko konferencija

Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje siekia rekordus, tačiau būsto ir kitų NT rinkos segmentų raida yra subalansuota. Būsto paskolos po truputį brangsta – galimai dėl padidėjusios paklausos ir sumažėjusios konkurencijos, o sprendimai skatinti būsto pirkimą regionuose gali padidinti NT kainas būsto paramai atrinktose vietovėse. Šie ir kiti aktualūs NT klausimai šiandien svarstomi Lietuvos banko Kaune surengtoje Metinėje nekilnojamojo turto konferencijoje.

„Būsto kainos kinta išvien su darbo užmokesčiu, rinka ir toliau yra pakankamai likvidi ir nekelia grėsmių finansiniam stabilumui. Be to, Lietuvos bankas ėmėsi priemonių, kad šios rinkos pagrindinė varomoji jėga – kredito įstaigos – kauptų anticiklinio kapitalo rezervą ir taip didintų visos finansų sistemos atsparumą. Aktualu aptarti ir galimų NT apmokestinimo pakeitimų sąsajas su finansiniu stabilumu. Be to, būtina atidžiau stebėti komercinio nekilnojamojo turto rinką“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Daugiau butų ir individualių gyvenamųjų namų negu šiuo metu buvo parduodama tik 2005–2007 m., tačiau dabar vienas pagrindinių skirtumų – rinkos raidos tvarumas, prie kurio prisideda ir Lietuvos banko Atsakingojo skolinimosi nuostatai. Būsto įperkamumas beveik nesikeitė, kadangi jo kainos kilo tuo pačiu tempu kaip ir darbo užmokestis.

Anot T. Garbaravičiaus, tvarią būsto kainų dinamiką patvirtina ir preliminarūs Lietuvos banko ekspertų kuriamo pasikartojančių būsto sandorių kainų indekso duomenys. Šio indekso kaita panaši į Statistikos departamento skelbiamus duomenis, tačiau naujasis indeksas sudarys galimybę dažniau ir operatyviau išmatuoti NT rinkos temperatūrą. Jam skaičiuoti naudojami iš Registrų centro gaunami būsto sandorių duomenys ir lyginamos to paties objekto pasikartojančių sandorių kainos.

Numatoma valstybės parama būstui šalies regionuose įsigyti per ateinančius metus gali pastebimai paveikti regionų NT rinką. Lietuvos banko skaičiavimu, valstybės parama per 2019 m. padidintų suteiktų paskolų portfelį beveik 70 mln. Eur. Tai būtų reikšminga suma, nes per metus būsto paramai gauti atrinktose vietovėse suteikiama apie 500 mln. Eur būsto paskolų – kitaip tariant, tose vietovėse suteikiamų būsto paskolų metinis srautas kitais metais vien dėl subsidijų gali padidėti 14 proc.

Bankų kreditavimas ir toliau reikšmingai prisideda prie rinkos aktyvumo, tačiau pastebimai padidėjo vidutinės būsto paskolų maržos. „Nėra visiškai aišku, kokios objektyvios priežastys galėtų paaiškinti visą vidutinės maržos pokytį (2018 m. – maždaug 0,25 proc. p.), todėl bene labiausiai tikėtinas paaiškinimas galėtų būti padidėjusi paklausa ir sumažėjusi konkurencija būsto paskolų teikėjų rinkoje“, – pažymi T. Garbaravičius.

Konferencijos metu daug dėmesio bus skiriama ir diskusijoms apie NT mokesčius bei jų sąveiką su finansiniu stabilumu. Būsto įsigijimo sandorio mokestis (Lietuvoje jis netaikomas), turimo pagrindinio ir paskesnio NT apmokestinimas, būsto paskolos palūkanų lengvata (Lietuvoje nebetaikoma), būsto pardavimo (kapitalo prieaugio) ir nuomos pajamų mokesčiai – visos šios ir kitos mokestinės priemonės gali turėti didelį poveikį NT rinkai, bankams, namų ūkių įsiskolinimui, o per tai – ir finansiniam stabilumui, todėl, vertinant galimus NT mokesčių pakeitimus, atsižvelgtina ir į jų sąsajas su makroprudencine politika.

Šaltinis

FacebookTwitterGoogle+

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>