Iš banknotų istorijos.

Apžvelgsime įdomesnius modernesnių piniginių ženklų – banknotų (ir pinigų labiausiai primenančių banknotus, jų atitikmenų) faktus. Atrinkome 10 keisčiausių banknotų ir istorijų susijusių su jais.

1. Odiniai banknotai. Neramiais ir nestabiliais laikais buvo spaudžiami ir odiniai banknotai. Pvz. Carinės Rusijos ir JAV kompanija XIX a. Aliaskoje leido pinigus iš ruonio ar vėplio odos. 1923 m. Vokietijos Piosneko mieste išleistas odinis banknotas, kurio reverse reklamuojama vietinė odos pramonė.

 

2. Mediniai banknotai. Taip pat buvo leisti kriziniais laikotarpiais. Medinių banknotų buvo leista ir Vokietijoje ir JAV didžiosios depresijos metais bankrutuojant bankams.

 

3. Notgeldai. Šie popieriniai pinigai taip pat nusipelno atskiro paminėjimo, nors jų leista daug ir skirtingų. Leisti I pasaulinio karo ir pokario metais Vokietijoje. Vokietijoje dėl karo nenumaldomai didėjo infliacija. Vokietijos valdžiai nespėjant leisti markių, duotas leidimas miestų, miestelių ir net kaimų bendruomenėms spausdinti smulkesnių nominalų sunkmečio pinigus (vok. Notgeld), skirtus vietinei apyvartai. Dauguma jų gražūs, spalvoti, vaizduojami skirtingų miestų vaizdai, folkloro, mitologijos vaizdai, įžymūs asmenys ir pan. Tokie pinigai buvo spausdinami ir Lietuvos teritorijoje (Vokietijos okupuotose vietose). Nors jų vertė buvo beveik niekinė (pinigai nebuvo niekuo nepadengti), šiandien tarp kolekcininkų jie turi nemažą vertę, kaip meniški kūriniai. Šiame puslapyje galite pasižiūrėti kokių įvairiausių notgeldų buvo:http://www.notgeld.com/.

4. Koncentracijos stovyklų ir getų banknotai. Vokietijoje XX a. 4 deš. valdžią gavo naciai, kurie netrukus šioje šalyje (o vėliau ir okupuotose) pradėjo steigti koncentracijos ir darbo stovyklas, o miestuose žydų gyvenamuose rajonuose įsteigti getai. Įdomu, kad buvo leidžiami banknotai koncentracijos stovyklų kaliniams. Tiesa, dažnai tai tebuvo parodomieji pinigai, kuriais buvo stengiamasi tarptautinėms organizacijoms parodyti, kad tokiose stovyklose vyksta civilizuotas gyvenimas. Įdomus atvejis buvo su Orienburgo koncentracijos stovyklos banknotais. Jų dizainą kūrė vokiečių dailininkas Horstas Vilis Lipertas. Vis dėlto jis nepritarė nacių vykdomai politikai ir ant 50 pfeningų banknoto  žodyje „Konzentrationslager“ (Koncentracijos stovykla) surašė tokiomis įmantriomis raidėmis, kad raidė g tapo panaši į raidę y ir žodis tapo perkaitomas anglų kalba kaip „Konzentrationslayer“ (Konsntracijos žudikas). Vokiečiai to dalyko nepastebėjo ir dailininkas pergyveno ir II pasaulinį karą. Žydų getuose cirkuliavo įparsti vokiški pinigai, bet su atspaustomis Dovydo žvaigždėmis ir geto pavadinimais.

 

5. Nesavos savos markės. Tris metus po Vokietijos kapituliacijos 1945 m. tiek vakarinėje, tiek rytinėje sovietinės okupacijos zonose galima buvo atsiskaityti senojo „hitlerinio“ pavyzdžio banknotais su svastika. 1948 metų birželio pabaigoje Vakarų Vokietijoje buvo įvesti savi naujo pavyzdžio banknotai ko pasekoje daugybė nuvertėjusių pinigų plūstelėjo į rytinę dalį bei per vieną naktį ten sukėlė tikrą ekonominę sumaištį. Prosovietinė Rytų Vokietijos vyriausybė ant „savų“ senųjų svastikuotų markių pradėjo klijuoti lipduką su banknoto nominalu ir data „1948“ tam, kad atskirti juos nuo identiškų „svetimų“ markių, o netrukus pradėjo ir savų pinigų leidybą. (šaltinis).

 

6. Didžiausio nominalo banknotas. Kilus hiperinfliacijai po II pasaulinio karo Vengrijoje buvo leidžiami milžiniškų nominalų pengų banknotai. Didžiausias iš jų 1946 m. išleistas 100 milijonų milijardų (arba 100 kvintilijonų) pengų banknotas. Skaičius atrodo šitaip 100000000000000000000 (10 pakeltas 20-tuoju laipsniu). Šiai laikais didžiausio nominalo banknotas buvo 2008 m. laidos 100 trilijonų Zimbabvės dolerių banknotas (jį galite pamatyti ir Pinigų muziejuje).


7. Išpjaustyti banknotai. Tokių banknotų buvo galima išvysti 1997 m. Zaire (dab. Demokratinė Kongo Respublika). Tais metais nuverstas ilgametis Zairo diktatorius Mobutu Sese Seko. Ant jo valdymo metu naudotų banknotų, žinoma, puikavosi ir pačio Mobutu veidas, kurio naujoji valdžia nebenorėjo matyti. Kadangi reikėjo šiek tiek laiko pereiti prie naujo pavyzdžio pinigų, valdžia rado pigiausią išeitį kaip veidą pašalinti – tiesiog jį iškirpo. Todėl šalyje kurį laiką cirkuliavo ir iškarpyti pinigai.

 

8. Numerologija. Dar vieni keisti pinigai susiję su kitu diktatoriumi. Šį kartą Azijoje – Birmoje (dab. Mianmaras). Čia ilgą laiką valdė generolas Ne Vinas (Ne Win), kaip ir visi diktatoriai turėjęs savų keistenybių. Viena iš jų – aistra numerologijai. Teikdamas didelę reikšmę skaičiams, generolas 1985 m. įsakė išleisti 75 Birmos kiatų banknotą (galėjo būti susiję ir su diktatoriaus 75 m. jubiliejum). Netrukus pasirodė ir 15, 25, 35 nominalų banknotai. Dar vėliau 45 ir 90 (Ne Vinas labai mėgo skaičių 9). Ir tai buvo vieni keisčiausių nominalų žmonijos istorijoje. Deja, toks žaidimas su nominalais privedė šalį prie krizės, sukėlusios neramumus šalyje, po kurių keistasis diktatorius buvo nuverstas.

 

9. Didžiausias banknotas. 1998 m. Filipinų centrinis bankas išleido kolekcinį 100000 pesų banknotą skirtą šalies nepriklausomybės šimtmečiui. Jo dydis prilygo A4 dydžio popieriaus lapui.

 

10. Vertikalūs atvaizdai banknotuose. Šiandien kelios šalys (Izraelis, Šveicarija, Kolumbija, Venesuela ir kt.) naudoja banknotus, kuriuose nėra mums įprastas (horizontalus) atvaizdų išdėstymas. Vaizdai čia vertikalūs. Tai daroma dėl to, kad pastebėta, jog žmonės pinigais atsiskaito ir naudojasi vertikaliai, o ne horizontaliai.

FacebookTwitterGoogle+