Didžiausio nominalo banknotas

Pinigų muziejuje galite pamatyti  didžiausio XXI a. nominalo banknotą – 100 trilijonų Zimbabvės dolerių. Visgi šis skaičius ant banknoto nėra pasaulio rekordas. Čia „laurus“ nusiskina… Vengrija ir jos pinigas pengė. Pavadinimas galbūt nėra labai girdėtas, todėl trumpai apie jį.

Pengė (vengr. Pengő – skambantis, žodis vartotas XV–XVII a. kalamų monetų skambesiui apibūdinti) – Vengrijos valiuta nuo 1927 iki 1946 m. Pengės 1927 m. pakeitė iki tol egzistavusią ir sparčiai krentančią Vengrijos kroną. Kronos kritimą suvaldyti pavyko, bet pačiai pengei nuvertėjimo išvengti nepavyko. Pirmasis smūgis buvo suduotas per Didžiąją depresiją XX a. 4 deš., šalies ekonomika pradėjo smukti, ūkis griūti, o galutinai žlugo per Antrąjį pasaulinį karą. Nuosmukio suvaldyti nepavyko ir šalyje prasidėjo hiperinfliacija, didžiausia per visą Vengrijos istoriją. 1945 m. dar bandyta gelbėti, bet nieko padaryti nepavyko. Kainos keitėsi siaubingai greitai, reikėjo leisti didelių nominalų banknotus. Apyvartoje pasirodė milpengő (1 000 000 pengių) ir bilpengő arba b.-pengő (1 000 000 milpengő, arba 1 000 000 000 000 pengių) nominalai, nes nuliai tiesiog nebetilpo banknotuose, o skaičių pavadinimus įvardyti taip pat buvo sunkoka. Vis dėlto ir tada skaičiai tapo kosminiai. Didžiausias naudotas banknotas buvo 100 milijonų bilpengő (100 kvintilijonų pengių (100 x 1018). Išleidimo momentu jo vertė buvo lygi apie 0,20 JAV dolerio. Vieno milijardo bilpengő (1021) banknotai buvo atspausdinti, tačiau taip ir nepaleisti į apyvartą.

 

Vienintelis būdas suvaldyti šį procesą buvo naujos valiutos įvedimas. Todėl 1946 m. rugpjūčio 1 d. Vengrijoje apyvartoje pasirodė naujas pinigas – forintas. 1 forintas buvo lygus 400 oktalijonų (4×1029) pengių. Taigi nuo senosios valiutos buvo nubraukti net 29 nuliai. Kadangi pengėms spausdinti buvo sunaudotas milžiniškas kiekis banknotams skirto popieriaus (su apsaugos požymiais) forintų leidimas buvo gana lėtas. Visgi pamažu infliacija buvo suvaldyta.

FacebookTwitterGoogle+