Dešimt faktų apie auksą

Šiais neramiais ekonomikai laikais, ne vienas svarstome, kaip išsaugoti savo pinigus, jų neprarasti, gal net uždirbti. Tai padaryti galima sėkmingai investuojant, o viena saugiausių investicijų ne vieno eksperto vertinimu yra investicija į auksą. Aukso atsargų turi ir valstybės. Nors auksas yra palyginti nedideles pajamas uždirbantis ir dideliais kainos svyravimais pasižymintis finansinis turtas, vis dėlto, esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas geriau nei bet kuri kita valiuta yra apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią. Juolab kad pastaraisiais metais jo vertė nuolat kyla.

Auksas vertinamas jau beveik šešis tūkstančius metų, apipintas istorijomis, legendomis ir mitais, jis ir toliau yra bene svarbiausias turtingumo ir galios simbolis. Auksas, ko gero, yra įdomus visiems – toliau 10 įdomiausių faktų apie šį taurųjį metalą.

  • Lietuviškas terminas „auksas“ kildinamas iš lotyniško žodžio „aurum“ – jis reiškia spindinčią aušrą. Įdomu, kad rašytiniuose šaltiniuose senovėje auksas buvo vadinamas „ausu“ – jis siejamas su rausva spalva, taip pat ir aušra. Angliškas aukso pavadinimas „gold“ kilęs iš senovinio angliško žodžio „geolu“ – geltonas.
  • Mokslininkai apskaičiavo, kad žmonija per visą istoriją jau išgavo daugiau nei 150 tūkst. tonų aukso, o tai sudaro daugiau nei pusę viso Žemėje esančio aukso. Apie pusę viso išgauto aukso yra paversta papuošalais, apie 20 proc. jo priklauso centriniams bankams ir kitoms investicinėms institucijoms, 16 proc. yra privati nuosavybė ir pan. Tiesa, apie 10 tūkst. tonų prarasta negrįžtamai – jis išsisklaidė kaip atliekos jį lydant, apdorojant ir pan. Yra apskaičiuota, kad visas pasaulio aukso atsargas būtų galima sukrauti Paryžiaus Triumfo arkos vidinėje angoje.
  • Auksas yra vienas iš rečiausių cheminių elementų Žemėje. Vis dėlto per metus jo iškasama apie 3 000 tonų, o randama jo visuose žemynuose. Daugiausia aukso išgaunama Kinijoje, antroje vietoje – Australija, trečioje – Rusija, ketvirtoje – JAV, penktoje – Kanada. Iki 2007 m. užtikrintai pirmavo Pietų Afrikos Respublika (8 XX a. dešimtmetyje ten buvo išgaunama net du trečdaliai viso pasaulio aukso), visgi šią valstybę išstūmė kitos valstybės ir ji dabar užima tik devintą vietą. Spėjama, kad nemaži aukso klodai glūdi Žemės plutoje vandenynų dugne. Vis dėlto jie yra per giliai ir kol kas aukso išgavimas iš vandenynų būtų tiesiog per brangus.
  • Auksas yra bene kaliausias metalas Žemėje. Vieną aukso unciją (apie 31,1 g) galima taip paploninti, kad auksinė plėvelė padengtų 10 kvadratinių metrų plotą arba ištiesti į siūlą, kurio ilgis būtų apie 5 kilometrai! Įdomu, kad visiškai grynas auksas yra minkštas ir jį net galima minkyti rankomis. Jis yra ir puikus elektros laidininkas, todėl jo galima rasti ir ne viename elektros prietaise.
  • Didžiausias kada nors rastas aukso grynuolis svėrė net 97 kg! Jis buvo iškastas Australijoje XIX a. pabaigoje ir praktiškai iš karto išlydytas. Jis netgi turėjo savo pavadinimą „Sveikas, nepažįstamasis“ (angl. Welcome Stranger). Didžiausias dabar egzistuojantis aukso grynuolis taip pat buvo rastas Australijoje 1980 m. Jo svoris 27 kg. Jo pavadinimas – „Tikėjimo ranka“ (angl. Hand of Faith), o šiandien šis grynuolis eksponuojamas prabangiame Las Vegaso (JAV) viešbutyje.

 

  • Žmogaus kūne yra maždaug 0,1 mg aukso! Auksas netgi gali būti valgomas, todėl prabangiuose restoranuose jo plėvelės ar dulkės dedamos į patiekalus.
  • Pirmosios auksinės monetos atsirado VI a. pr. Kr. Senovės Graikijoje, Anatolijoje, ir siejamos su Lidijos karaliumi Krezu, jis, remiantis rašytiniais šaltiniais, ir pradėjo kalti tokias monetas. Vėliau auksinės monetos tapo populiarios ir kituose kraštuose. Jos ilgą laiką buvo pagrindinė pinigų forma, ji nustota naudoti tik XX a. pradžioje. Auksiniai dukatai ir dešimties dukatų vertės monetos – portugalai – buvo kalami ir Abiejų Tautų Respublikoje.
  • Pati didžiausia auksinė moneta sveria net vieną toną! Tokią kolekcinę monetą 2011 m. nukalė Perto (Australija) monetų kalykla. Monetos skersmuo – 80 cm, o storis – 12 cm, ant šios monetos pavaizduota šuoliuojanti kengūra ir karalienės Elžbietos II portretas. Moneta nukalta iš grynojo aukso ir, nors jos nominalioji vertė yra 1 mln. Australijos dolerių, realioji vertė yra apie 60 mln. JAV dolerių (53 mln. eurų).

 

  • Žinoma, australietiška moneta yra labiau reprezentacinė nei reali, nors ir pagal aukso vertę  ji šiuo metu brangiausia pasaulyje. Vis dėlto oficialiai aukcione įsigyta istorinė auksinė moneta, svėrusi kelis gramus,  60 milijonų  nekainuoja. 2011 m. ji įsigyta už 7,4 mln. JAV dolerių (6,5 mln. eurų). Tai dublonas, nukaltas žymaus JAV auksakalio Efraimo Brašerio dar 1787 m. Tai monetos siūlytos Niujorko monetų kalyklai. Auksinių monetų averse vaizduotas erelis, o reverse virš kalnų kylanti saulė. Aukcionuose parduotos keturios tokios monetos.

 

  • Daugelis pasaulio valstybių kaupia aukso atsargas. Jis valstybėse naudojamas kaip savotiškas stabilizatorius, ištikus ekonominiams ar politiniams kataklizmams, daugumos finansinių investicijų kainos krinta, o auksas priešingai, yra saugi investicija statusui ir todėl jis brangsta. Daugiausia aukso atsargų turi JAV (apie 8 000 t), antroje vietoje – Vokietija (3 300 t), trečioje – Italija (2 500 t), ketvirtoje Prancūzija (2 400 t), penktoje – Rusija (2 200 t). Lietuva taip pat yra sukaupusi aukso atsargų rezervą. Jau daugelį metų jis nekinta ir sudaro apie 5,8 t aukso. Aukso atsargos saugomos Tarptautinėje aukso atsargų saugykloje Londone.
FacebookTwitterGoogle+