Bus išleistos monetos, skirtos Kaziuko mugei, lietuvių skalikui ir žemaitukui

Lietuvos banko valdybos nutarimai

Patvirtinta Lietuvos banko 2015 m. ataskaita

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2015 m. ataskaitą ir Seimui teikiamą Pranešimą apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą.

Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamas ir Lietuvos banko 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys. Jis pirmą kartą parengtas pagal Eurosistemos nariams Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytus apskaitos ir finansinės atskaitomybės reikalavimus, o rinkinyje pateiktas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita yra tokios pat struktūros kaip kitų euro zonos centrinių bankų.

Nepriklausomo auditoriaus UAB „PricewaterhouseCoopers“ išvadoje, kuri kartu su Lietuvos banko 2015 m. finansinių ataskaitų rinkiniu pateikta Seimui, nurodyta, kad finansinių ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais teisingai parodo Lietuvos banko 2015 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tuomet pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus pagal ECB valdančiosios tarybos patvirtintas gaires dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo, Lietuvos banko įstatymą bei Lietuvos banko valdybos patvirtintą Lietuvos banko apskaitos politiką.

Lietuvos bankas 2015 m. uždirbo 21,78 mln. Eur pelno, 7,1 proc. daugiau nei 2014 m. Iš 2015 m. pelno į valstybės biudžetą pervesta 10,45 mln. Eur. 2015 m. Lietuvos banko pelno įmoka į valstybės biudžetą yra didžiausia per pastaruosius trejus metus. Iš 2013 m. pelno į valstybės biudžetą buvo pervesta 5,98 mln. Eur, 2014 m. – 7,54 mln. Eur. Lietuvos bankas dalį pelno perveda į valstybės biudžetą vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymu.

 

Bus išleistos monetos, skirtos Kaziuko mugei, lietuvių skalikui ir žemaitukui

Lietuvos bankas plės išleidžiamų eurų monetų įvairovę, skatindamas daugiau žmonių domėtis kolekcionavimu. Kaziuko mugę įamžins to paties dizaino, bet skirtingų nominalų dvi monetos, kurios 2017 m. pradės naują kolekcinių eurų monetų seriją „Tradicinės lietuvių šventės“. Tai bus 5 eurų sidabrinė moneta (tiražas – 2 000 vnt.) ir šiek tiek neįprasto nominalo – 1,50 euro moneta iš spalvotųjų metalų (tiražas – 25 000 vnt.), toks nominalas – aliuzija į lietuviškąjį pusantroką, kaldintą Vilniaus monetų kalykloje XVII a.

Ateinančiais metais numatoma išleisti ir kitą analogišką 1,50 euro kolekcinę monetą iš spalvotųjų metalų lydinio (tiražas – taip pat 25 000 vnt.). Ji įamžins lietuvių skaliką ir žemaituką, unikalias ir ilgaamžes nacionalines veisles, kurias, ekspertų teigimu, geriausia vaizduoti kartu, kaip bendrą mūsų tautos paveldą. Šiai temai iš serijos „Lietuvos gamta“ bus skirta ir 10 eurų sidabrinė moneta (tiražas – 2 000 vnt.).

Nutarimą dėl šių monetų išleidimo priėmė Lietuvos banko valdyba, papildžiusi Kolekcinių eurų monetų išleidimo 2016–2017 m. ir proginių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse išleidimo 2015–2017 m. planą.

Jis pakeistas atsižvelgiant į gyventojų ir įstaigų naujus siūlymus dėl monetų temų, kurie buvo apibendrinti Lietuvos banko monetų kūrimo komisijoje kartu su komisijos konsultantais, pasitelkus atskirų sričių ekspertus. Be to, Lietuvos bankas atliko apklausą apie galimas kolekcinių monetų iš netauriųjų metalų temas. Buvo balsuojama numizmatų forume ir socialinėje žiniasklaidoje. Monetų iš spalvotųjų metalų lydinių specifikacijos aptartos su UAB Lietuvos monetų kalykla.

Be to, 2017 m. numatoma išleisti dar tris kolekcines 20 eurų sidabrines monetas, skirtas Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms, Radvilų rūmams ir Pranciškaus Skorinos pirmosios išspausdintos knygos rusėnų kalba 500-mečiui (tiražas – po 3 000 vnt.).

Bus išleista ir proginė 2 eurų moneta su Lietuvos nacionaline puse, skirta Vilniui (tiražas – 1 mln. vnt.).

Kiekviena valstybė, kurios valiuta yra euras, turi teisę kaldinti kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu. Tokios monetos yra mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje, skirtingai nei apyvartinės ir proginės eurų monetos, galiojančios visoje euro zonoje.

 

Lietuvos banke nauja stažuotojo pareigybė

Pakeistame Tarnybos Lietuvos banke reglamente įrašyta nauja pareigybė „stažuotojas“. Tokį sprendimą Lietuvos banko valdyba priėmė siekdama sudaryti sąlygas įgyvendinti stažuočių programą „Talentai Lietuvai“.

Tai unikali stažuočių Lietuvos organizacijose programa, skirta užsienyje studijuojantiems ar studijas baigusiems absolventams. Įgyvendinant programą būtų sukurta apmokama trumpalaikė stažuotės vieta. Dalyvaudamas šioje programoje Lietuvos bankas suteikia galimybę tarptautinių universitetų absolventams įgyti realios darbo patirties ir prisideda prie užsienio universitetus baigusių jaunuolių pritraukimo atgal į Lietuvos darbo rinką. Jau gautos kelios paraiškos priimti stažuotojus.

Ši pareigybė galės būti taikoma ir Lietuvos aukštąsias mokyklas baigusių perspektyvių absolventų ir dar besimokančių studentų trumpalaikiam įdarbinimui.

Šaltinis

FacebookTwitterGoogle+