Bankas ir sūriai

Italijos šiaurinio Emilijos-Romanijos regiono vietinis bankas Credito Emiliano (arba tiesiog Credem), veikiantis nuo 1953 m., suteikdamas vietiniams Parmezano sūrio gamintojams paskolas, kaip garantiją iš jų priima… tuos pačius sūrius! Banko saugyklose saugoma apie pusė milijono sūrio ritinių už kelis šimtus milijonų eurų.

Nors tokia paskola ir jos garantas atrodo gana keistai, šis būdas regione, kuriame Parmezano sūrių gamintojų yra ypač daug, naudingas tiek bankui, tiek patiems gamintojams. Parmezano sūrio gamybos procesas yra ilgas ir kruopštus, o vienas iš gamybos etapų – sūrio brandinimas – trunka nuo 12 iki 36 mėnesių (kartais ir ilgiau). Tai gamintojams sukelia problemų, nes pagamintą sūrį įmanoma parduoti tik vidutiniškai po 2 metų. Taigi naujo sūrio gamybai lėšų dažniausiai nebelieka. Tokiu atveju pagaminti sūriai nunešami į banką ir paliekami ten brandintis. Bankas už tai jiems suteikia paskola, kuri gali būti apie 80 proc. sūrių vertės, su maždaug 3 proc. metinėmis palūkanomis. Sūriai saugomi banko saugyklose, kuriose palaikoma palanki sūrių brandinimui temperatūra ir drėgmė. Be to, bankas samdo ekspertus, kurie periodiškai varto sūrius (tai taip pat brandinimo proceso dalis) ir tikrina, ar juose neatsiradę kokių pažeidimų. Taigi sūrių gamintojai laimingi, kad sūriai gana nebrangiai patikimai saugomi, o bankas džiaugiasi įgijęs vertingo garantinio turto.

Nors tai mums gali atrodyti keistai, iš tiesų sūris yra labai vertingas. Vienas sūrio ritinys, standartiškai sveriantis apie 38 kg, priklausomai nuo brandinimo gali kainuoti iki 1 000 eurų. Nenuostabu, kad banko saugyklas bandyta bent kelis kartus apiplėšti. Paskutinį kartą plėšikams pavyko išgabenti apie 600 sūrių ritinių. Vis dėlto tai ne pinigai ir ne auksas. Sūrį gerokai sunkiau paslėpti, pagrobėjai buvo gana greitai surasti.

FacebookTwitterGoogle+