Asmenybės lietuviškuose piniguose. S. Darius ir S. Girėnas

Šiandien, liepos 17 d., sukanka 85 m., kai, 1933 m. perskridę Atlantą su lėktuvu „Lituanica“, likus iki Lietuvos vos 650 km, nukritę žuvo Lietuvos didvyriai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Jų atvaizdus galėjome matyti ir ant lietuviškų pinigų.

Kas tokie buvo Steponas Darius ir Stasys Girėnas?

Darius (tikrasis vardas – Steponas Jucevičius-Darašius) gimė 1896 m. sausio 8 d. Tauragės apskrityje Rubiškės kaime. 1907 m. jo sunkiai besivertusi šeima emigravo į JAV. 1916 m. Steponas baigė technikos mokyklą, vėliau studijavo technikos mokslus. Nuo vaikystės domėjosi sportu (žaidė krepšinį, beisbolą), technika (ypač aviacija). Jis pakeitė savo pavardę ir tapo Dariumi. 1917 m. JAV paskelbė karą Vokietijai ir S. Darius įstojo savanoriu į kariuomenę. Paskirtas kariuomenės telefonistu, kariavo Prancūzijoje, ten buvo sužeistas. Grįžęs į JAV aktyviai veikė JAV lietuvių karių organizacijoje, organizavo savanorių rinkimą, rūpinosi jų siuntimų į Lietuvą. 1920 m. į Lietuvą išvyko pats. Tik atvykęs iš karto buvo paskirtas į Generalinio štabo žvalgybos skyrių. Vėliau ėjo žvalgo-lakūno pareigas. 1924 m. jam suteiktas karo lakūno ir vyresniojo leitenanto laipsnis. 1923 m. S. Darius aktyviai prisidėjo organizuojant Klaipėdos krašto sukilimą. Kaip ir minėjome, S. Darius domėjosi ne tik aviacija, bet ir sportu. Buvo ne vienos sporto šakos Lietuvoje pradininkas. Lietuvoje žaidė futbolą, ilgą laiką buvo Lietuvos rinktinės vartininkas, užsiėmė lengvąja atletika, ieties metimo rungtyje Lietuvos pirmenybėse gavo sidabro medalį. Jis populiarino dar tuo metu nelabai Lietuvoje žinomas sporto šakas – krepšinį ir beisbolą. Žaidė pirmose krepšinio rungtynėse, kuriose pelnė rezultatyviausio žaidėjo titulą. Užsiėmė ir žiemos sportu, žaidė ledo ritulį, greitojo čiuožimo rungtyse pasiekė Lietuvos rekordų. Buvo daugelio sporto lygų pirmininkas, rašė knygas apie sportą. 1927 m. S. Dariui suteiktas kapitono laipsnis, tais pačiais metais jis grįžo į JAV. Čia jis gavo lakūno-piloto pažymėjimą ir pradėjo vykdyti komercinę veiklą, lėktuvais skraidinti paštą ir keleivius. Bet verslas nesisekė. 1928 m. jis išėjo į atsargą ir pradėjo puoselėti idėją apie skrydį į Lietuvą. Toliau JAV dirbo įvairiose bendrovėse kaip lakūnas, įsteigė JAV lietuvių aeroklubą.

Stasys Girėnas (tikrasis vardas – Stanislovas Girskis) gimė 1893 m. Vytogaloje (dab. Šilalės raj.) daugiavaikėje šeimoje. Stasys buvo jauniausias – šešioliktas (!) vaikas. Tiesa, dėl ligų ir kitų negandų liko tik keturi vaikai, o tėvai mirė taip pat anksti. Dėl sudėtingo gyvenimo Stasys su broliu Petru 1910 m. išvyko į JAV, Čikagą. Dirbo spaustuvėje. Domėjosi technika, todėl įsigijo tuo metu dar retenybe buvusį dviratį, vėliau motociklą, o dar vėliau motorinį laivelį, kuriuo už pinigus plukdydavo žmones Misūrio ežere. Labai domėjosi aviacija. I pasaulinio karo metais įstojo savanoriu į JAV kariuomenę, kur jau pasikeitė pavardę į „amerikietiškesnę“ – Girch. Kariuomenėje tarnavo aviacijos dalinyje, išmoko puikiai valdyti lėktuvus. 1919 m., karui pasibaigus, buvo demobilizuotas. Grįžęs iš kariuomenės nusipirko automobilį ir su bendraminčiais įsteigė pirmąją pasaulyje lietuvių taksi bendrovę, kurioje dirbo kasininku ir šoferiu. Įmonė veikė neblogai iki 1929 m., kai prasidėjo Didžioji krizė ir taksi firma bankrutavo. 1924 m. Stasys su draugu švedu nusipirko lėktuvą, su kuriuo laisvalaikiu skraidydavo. 1925 m. nukrito ir buvo sunkiai sužeistas, pasveiko, bet noro skraidyti neprarado. 1931 m. laimėjo Amerikos legiono aviacijos kuopos prizą už tiksliausią nutūpimą sustabdžius lėktuvo variklį. Tais pačiais metais gavo transporto piloto klasės licenciją, duodančią teisę vežioti keleivius ir prekes iki 3 500 svarų svorio. Įsigijęs nuosavą naują lėktuvą, per trejus metus jis išmokė skraidyti 52 pilotus, tarp jų tris lietuvius.

Skrydis per Atlantą

Darius ir S. Girėnas susipažino 1927 m. Juos vienijo lėktuvų pomėgis ir abiem gimė mintis perskridus Atlantą pasiekti Lietuvą, taip išgarsinant Lietuvos vardą. Net ir dabar nėra labai daug mažųjų lėktuvų, galinčių įveikti tokį atstumą, o tada ši idėja buvo dar drąsesnė. 1932 m. už 3 200 dolerių jie įsigijo JAV kompanijos „Bellanca“ šešiavietį lėktuvą „Pacemaker“ ir pradėjo jį rengti skrydžiui. Įdomu, kad S. Girėno sulietuvinta pavardė ir atsirado puoselėjant šią idėją. Kai apie planus buvo pranešta vienam JAV lietuvių laikraščiui, jo leidėjas nusprendė, kad Girskis arba Girch skamba ne taip tautiškai, todėl pasiūlė Girėno pavardę. Vardą lėktuvui „Lituanica“ taip pat pasiūlė Lietuvos laikraščio „Naujienos“ redaktorius. Skrydžiui pinigai buvo renkami ir JAV lietuvių, ir lietuvių, gyvenusių Lietuvoje. Skrydžiui surinkta apie 4 000 dolerių. Parengtas maršrutas: Niujorkas–Niufaundlandas–Atlanto vandenynas–Airija–Kaunas. Iš viso 7 186 km. Parengtas lėktuvas galėjo nuskristi ir apie 8 000 km. „Lituanica“ iš Niujorko oro uosto pakilo 1933 m. liepos 15 d. Lakūnai gabeno ir pašto siuntą (tai buvo pirmoji pasaulyje transatlantinė pašto siunta). Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties AirijaS. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. „Lituanica“ sudužo liepos 17 d. naktį šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas). Iki tikslo tebuvo likę 650 km. Kauno Aleksoto oro uoste laukę 25 000 žmonių savo didvyrių taip ir nesulaukė. Apie nelaimę Lietuva sužinojo tik kitą dieną. Iki šiol nėra nė vieno įtikinamo paaiškinimo, kodėl, įveikusi didžiąją ir sunkiausią kelio dalį, „Lituanica“ sudužo. Oficialiai buvo pranešta, kad katastrofa įvykusi dėl audros ar sugedus motorui (pagal neoficialią versiją lėktuvas galėjo būti pašautas nacių). Nors tikslas ir nebuvo pasiektas, S. Dariaus ir S. Girėno vardai įėjo į pasaulinę aviacijos istoriją. „Lituanica“ lėktuvas nenusileidęs išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskrido (iki katastrofos vietos) 6 411 kilometrų. Tuo metu tai buvo antrasis skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Skrydis taip pat buvo antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. S. Darius ir S. Girėnas atvėrė kelią oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų.

Dariaus ir S. Girėno įamžinimas banknote

S. Darius ir S. Girėnas po žūties tapo Lietuvos didvyriais, jie apdovanoti Vyčio kryžiaus V laipsnio ir kitais ordinais. Lakūnai įamžinti daugybėje paminklų, paveikslų, dainų, gatvių, netgi vietovių (S. Dariaus gimtasis kaimas pervadintas Dariaus vardu). Sukurta daugybė dokumentinių ir vaidybinis (1983 m.) filmas ir t. t. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje eksponuojamos lėktuvo nuolaužos, asmeniniai lakūnų daiktai.

Vienas žymiausių jų įamžinimų buvo įamžinimas piniguose – S. Dariaus ir S. Girėno atvaizdas iki 2015 m. puikavosi ant 10 litų kupiūros.

Sovietų Sąjungos okupacijai einant į pabaigą, Atgimimo metais, kilo savų pinigų idėja. 1989 m. rugsėjo 11 d. būrelis mokslininkų, bankininkų ir dailininkų susirinko Istorijos institute ir aptarė lietuviškų pinigų projektavimo gaires. Tų pačių metų gruodį paskelbtas projektavimo konkursas. Deja, dailininkai dar nelabai įsivaizdavo, kaip turi atrodyti pinigai, todėl konkurso laimėtojų nebuvo. Dvi antrąsias vietas laimėjo du dailininkai – Alvydas Mandeika ir Liudvikas Pocius. Būtent L. Pocius buvo pirmasis, savo projekte pavaizdavęs garsiuosius lakūnus. Tiesa, pavaizduoti jie buvo ne ant 10,o ant 1 lito banknoto. Vėliau daug diskusijų buvo ir dėl banknotų dizaino, ir dėl to, kas bus ant jų pavaizduota. Gaji buvo LDK valdovų vaizdavimo idėja, bet jos atsisakyta, juk neturime nei vieno realaus mūsų valdovo portreto. Apsistota ties XIX a. tautinio atgimimo asmenybių ir XX a. pr. Lietuvai nusipelniusių žmonių atvaizdų. Buvo svarstoma S. Darių ir S. Girėną vaizduoti ant 5 litų nominalo banknoto, bet apsistota ties 10 litų. Jų vaizdavimas turėjo liudyti apie Lietuvos ryšį su išeivija.

1991 m. JAV spaustuvėje išspausdinta pirmųjų litų banknotų laida. 10 litų dizainą kūrė dailininkas Giedrius Jonaitis. Tiesa, pirmoji laida buvo gana nekokybiška, trūko apsaugos priemonių, dizainas buvo gana naivus. Ypač 10 litų, kuris buvo netgi nespalvotas, o žmonės buvo pavaizduoti banknoto viduryje (kas praktikoje nėra naudojama, nes banknotai dažnai lankstomi ir taip sugadinamas portretas). Taigi G. Jonaičio sukurtas dizainas 5 litų banknotui buvo pritaikytas 10 litų banknotui. Kaip jau minėta, averso centre buvo įkomponuoti lakūnų portretai, o reverse – „Lituanica“, skrendanti virš audringo vandenyno iš Amerikos į Europą, į Lietuvą. Lakūnų portretai – tai skirtingų lakūnų nuotraukų reprodukcijos, sukomponuotos į vieną. Tiesa, G. Jonaitis prisimena, jog negalvojo, kad jo piešinukas bus reprodukuotas be jokių banknotui būdingų įmantrių ornamentų ir apsaugos priemonių. Jis manęs, kad jo kompozicija – tik idėja, banknoto griaučiai, pagal kuriuos toliau dirbs pinigų gamybos specialistai. Paveikslas liko toks, koks sukurtas, ir jis nebuvo tobulas. Banknotas buvo per daug tuščias, nominalai per daug smulkūs, buvo ir kitų problemų. Buvo kuriama nauja laida, lakūnų portretas buvo patrauktas arčiau dešinio krašto, įgavo daugiau detalių, spalvų ir 1993 m. išleista nauja banknotų serija su jau mums įprastesniu 10 litų dizainu. Iš viso atspausdintos penkios 10 litų banknotų laidos (1991, 1993, 1997, 2001, 2007 m.). arčiau dešinio krašto, įgavo daugiau detalių, spalvų ir 1993 m. išleista nauja banknotų serija su jau mums įprastesniu 10 litų dizainu. Iš viso atsapausdintos 5 10 litų baknotų laidos (1991 m., 1993 m., 1997 m., 2001 m., 2007 m.).

Paskutinių dviejų laidų banknotų piešiniai, ko gero, buvo patys tiksliausi, jie buvo apsaugoti gausybe apsaugos priemonių. Juose galime pastebėti ir keletą malonių detalių. Pvz., kairiajame apatiniame kampe buvo vaizduojamas averso ir reverso tikslaus sutapimo ženklas – „Lituanicos“ lėktuvėlis. Dar viena detalė, dėl kurios banknotas buvo labai populiarus tarp JAV kolekcininkų, nėra lengvai pastebima plika akimi. S. Darius pavaizduotas dėvintis kepurę, ant kurios yra garsaus JAV Čikagos Palvokio oro uosto ženklas ir žodžiai Milwaukee ir Palatine (vietovės, nuo kurių kilo oro uosto pavadinimas). Šią kepurę S. Darius visada dėvėdavo viešumoje.

Tiesa, ir pats banknotas pasaulyje buvo ir yra vertinamas, ko gero, ne tik dėl šios savybės, bet ir dėl unikalaus dizaino. Banknoto atvaizdas 2009 m. puikavosi netgi ant garsaus JAV leidžiamo popierinių pinigų katalogo „World Paper Money“ viršelio.

2015 m. sausio 1 d. litus pakeitė eurai. 10 litų banknotas tapo numizmatine vertybe.

Dariaus ir S. Girėno įamžinimas monetoje

Pasirodžius litams (1993 m. birželio 25 d.) greitai buvo išleista ir pirmoji kolekcinė Lietuvos banko moneta. Jį buvo skirta būtent S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-osioms metinėms paminėti. Tai – 10 litų moneta, pagaminta iš baltojo vario ir nikelio lydinio. Jos dizainą sukūrė dailininkas Petras Garška, kūręs ir 1991 m. laidos apyvartines monetas. Averse, kaip ir visose Lietuvos banko monetose, pavaizduotas vytis. Įdomu tai, kad ant apyvartinių monetų tuo metu, kai dar nebuvo patvirtintas naujos herbo etalonas, buvo panaudotas Juozo Zikaro tarpukariu sukurto vyčio variantas. kaldinant kolekcinę monetą atsirado galimybė pavaizduoti naują etaloną (1991 m. rugsėjo 4 d. patvirtintas dailininko Arvydo Každailio herbo variantas). Taigi tai buvo pirmoji lietuviška moneta su mums įprastu vyčiu. Reverse – lakūnų atvaizdas. Beje, paimtas iš tarpukario. Dvigubą lakūnų portretų kompoziciją tuoj po jų žūties sukūrė skulptorius Bronius Pundzius (beje, tas pats autorius sukūrė ir lakūnų profilių atvaizdą ant garsiojo Puntuko akmens). Monetos briaunoje iškaltas šūkis: ŠLOVĖ ATLANTO NUGALĖTOJAMS.

Darius ir S. Girėnas – tai asmenybės, gyvos kiekvieno lietuvio širdyje, žinomos ir toli už Lietuvos ribų. Šie vyrai tikrai nusipelnė būti vaizduojami ne tik paveiksluose ir filmuose, bet ir ant pinigų. Taip jų portretai ir atmintis yra dar tvirčiau įrėžti lietuvių atmintyje.

FacebookTwitterGoogle+