Asmenybės lietuviškuose piniguose. Jonas Basanavičius

Lygiai prieš 165 m. gimė  lietuvių visuomenės veikėjas, mokslininkas, gydytojas, vasario 16 akto signataras, Lietuvos valstybės patriarchas Jonas Basanavičius (1851-1927). Jį galime išvysti ne ant vieno lietuviško pinigo ir tai ko gero dažniausiai vaizduojama asmenybė ant šiuolaikinių lietuviškų pinigų.

Dr. Jonas Basanavičius svarbus ir šiandien, bet ypatingai svarbus jis buvo tarpukario Lietuvoje. Jis tapo kone gyvu Lietuvos nepriklausomybės simboliu. Mirė 1927 m., o jau po metų jo atvaizdą matome ant lietuviškų apyvartinių banknotų. 1928 m. kovo 31 d. buvo išleisti naujos laidos 50 ir 100 litų banknotai, kurių dizainą kūrė žymus dailininkas Adomas Galdikas. 50 litų averse Jono Basanavičiaus portretas, o reverse – Vilniaus Katedra, o fone matomas Gedimino bokštas. Šis piešinių derinys buvo gana logiškas, nes dr. Jonas Basanavičius visą gyvenimą gyveno Lenkijos valdomame Vilniuje ir išliko šio tarpukariu nepasiekiamo miesto simboliu. Vis dėlto pats Jono Basanavičiaus vaizdavimas buvo gana neįprastas, nes iki tol ant litų banknotų buvo vaizduojami tik jau seniai mirę ir pagal dailininkų fantaziją sukurti LDK valdovai ir alegorinės figūros, o realus ką tik šį pasaulį palikęs asmuo, kurio atvaizdą tais laikais žinojo, ko gero, ir jaunas, ir senas, buvo pavaizduotas pirmą kartą. Tai, žinoma, buvo ir didelė pagarba šiam žmogui, bet jis kartu buvo ir simbolis, visų pirma nepriklausomybės sukūrimo, tada dar okupuoto Vilniaus ir pagaliau ne tik istorinės, bet ir modernios Lietuvos.

Antrą kartą dr. Jono Basanavičiaus portretą regime jau ant monetų. Nuo 1925 m. Lietuvoje cirkuliavo apyvartinės litų ir centų monetos, bet kalamos jos buvo ne Lietuvoje. Tik po daugiau nei dešimtmečio nuspręsta, kad ekonomiškiau tą daryti Lietuvoje. 1936 m. įkurta „Spindulio“ monetų kalykla Kaune. Pirmą kartą monetos buvo kalamos Lietuvoje. Pirmą kartą ant jų vaizduojami realūs asmenys (iki to averse – herbinė figūra – vytis, o reverse nominalai su augalų motyvais), ant sidabrinių (750 prabos sidabro) 5 ir 10 litų monetų. Ant abiejų nominalų monetų averso vytis su išleidimo metais ir žodžiu Lietuva, o reverse žodžiais įrašyti nominalai ir profiliu pasisukę portretai: 10 litų monetoje Vytautas Didysis, o 5 litų – dr. Jonas Basanavičius. Ant monetų briaunų išmušti prasmingi tekstai: Tautos vienybėje jėga (10 litų su Vytautu Didžiuoju) ir Tavo gerovė – tautos gerovė (5 litai su Jonu Basanavičiumi). Įdomu ir tai, kad po Jono Basanavičiaus portretu aiškiai matyti raidės J.Z. Tai dailininko, Juozo Zikaro, sukūrusio monetas inicialai. Tai vieninteliai meistro inicialai, iškalti ant tarpukario Lietuvos monetų. Gamindamas monetos su J.Basanavičiaus portretu-biustu modelį, skulptorius padarė net kelis komponavimo variantus (6, 7 pav.). Tai rodo didelį J.Zikaro sąžiningumą ir atsakomybę, norą gauti išraiškingą, plastinį vaizdą.

Dr. Joną Basanavičių galime rasti ir ant dar vieno tarpukario banknoto, tiesa, tik projekto, jis taip niekada apyvartoje ir nepasirodė. Minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį (1938 m.) buvo numatyta išleisti jubiliejinį 10 litų banknotą. Adomas Galdikas sukūrė jo projektą. Banknoto averse prezidento A. Smetonos portretas ir Nepriklausomybės akto faksimilė, o reversą puošė Nepriklausomybės akto signatarų nuotrauka: 20 vyrų būryje, pačiame centre, sėdi dr. Jonas Basanavičius. Jubiliejiniai banknotai į apyvartą turėjo būti išleisti 1938 m. vasario 16 d., tačiau dėl nežinomų priežasčių jie nebuvo išspausdinti, nors Londono bendrovė Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd buvo pagaminusi bandomuosius banknotų pavyzdžius ir juos atsiuntusi Lietuvos bankui. Tai buvo paskutinis Nepriklausomos Lietuvos mėginimas išleisti naują lito emisiją. 1940 m . vasarą ją okupavo Sovietų Sąjunga.\

Atgavus nepriklausomybę šalyje vėl pradėjo cirkuliuoti savi pinigai. 1993 m. apyvartoje pasirodė litų banknotai ir centai. Ant banknotų po ilgų diskusijų buvo nuspręsta vaizduoti XIX a. tautinio atgimimo asmenybių bei XX a. pradžios Lietuvai nusipelniusių žmonių portretus. Tarp jų ir dr. Jono Basanavičiaus. Šiuo atveju nuspręsta visiškai pratęsti tarpukario tradiciją, todėl J. Basanavičius vėl atsidūrė ant 50 litų banknoto, o banknoto reverse vėl Vilniaus Arkikatedros pastatas. Įdomu tai, kad buvo išleistos 4 šio banknoto laidos, iš kurių net trijų banknotų dizainas gerokai skyrėsi vienas nuo kito. 1993 m. apyvartoje pasirodę banknotai buvo sukurti kur kas anksčiau, atspausdinti dar 1991 m. 50 litų banknoto autorius buvo dailininkas Rimvydas Bartkus. Ši banknotų versija nuo tarpukarinių skyrėsi tuo, kad averese dr. Jono Basanavičiaus portretas buvo ne kairėje, o dešinėje pusėje. Banknotas gelsvos spalvos, iš kairės į dešinę tamsėjantis, o jo viduryje – raižyta saulutė. Reverse – Katedros ir senamiesčio vaizdas. Bet piešinyje neišlaikytos proporcijos, senamiestis be svarbių detalių, piešinys labai netikslus.

1991 m. banknotai neatitiko pinigų gamybos reikalavimų, todėl iš apyvartos greitai išimti. 1993 m. išleista nauja banknotų laida. 50 litų banknotą tobulino dailininkas Giedrius Jonaitis. Pasikeitė banknoto spalva, atsirado naujų komponentų ir detalių, saulutė tapo ne tokia ryški ir banknotas tapo toks, kokį įpratome matyti vėliau.

Visgi dizainas keitėsi dar kartą 1998 m. Ir keitėsi kardinaliai. Aversas iš esmės nepasikeitė, bet reversas, kaip jau minėta iki to buvo labai kritikuojamas, kaip neatitinkantis realybės. Todėl G. Jonaitis rado sprendimą ir Arkikatedra buvo vaizduojama iš kitos pusės, dabar jau buvo matomas Gedimino kalnas su pilimi, Gedimino paminklas Katedros aikštėje ir Trijų kryžių kalnas. Šiuose banknotuose atsirado ir J. Basanavičiaus portretinis vandenženklis (anksčiau visuose banknotuose vandens ženklas buvo vytis), kiti modernesni apsaugos požymiai. Paties J. Basanavičiaus portretas taip pat tapo tikslesnis. 2003 m. išleista dar viena 50 litų banknotų laida, bet šie banknotai pernelyg nesiskyrė nuo 1998 m. išleistųjų.

Lietuvos bankas išleido ir kolekcinę monetą skirtą dr. Jonui Basanavičiui. Prieš 15 metų, 2001 m. pasirodė 50 litų sidabrinė (925 prabos) kolekcinė moneta skirta Jono Basanavičiaus 150 – osioms gimimo metinėms.  Monetos dailininkai Rūta Ničajienė ir Rytas Jonas Belevičius. Averse Lietuvos Respublikos herbas, po juo įkomponuoti XIX a. pab.–XX a. pr. spaudos ir dokumentų, glaudžiai susijusių su J. Basanavičiaus veikla, fragmentai, o reverse pavaizduotas J. Basanavičiaus portretas, kairėje parašo faksimilė ir užrašas 1851–1927. Monetos briaunoje iškalti žodžiai:  KAD AUŠRAI AUŠTANT PRAŠVISTŲ IR LIETUVOS DVASIA.

FacebookTwitterGoogle+