Asmenybės lietuviškuose piniguose. Sėjėjas ant 1927 m. 10 litų banknoto

Litas, buvusi oficiali Lietuvos valiuta, Lietuvoje cirkuliavo du kartus – tarpukariu, nuo 1922 iki 1940 m., ir nuo 1993 iki 2014 m. Ant litų banknotų, išleistų po 1993 m., mes buvome įpratę matyti garsias Lietuvos istorijos asmenybes, jų čia buvo net 10! O kiek garsių asmenybių portretų ant litų banknotų galėjome matyti tarpukariu?

XX a. 3–4 deš. buvo atspausdintos kelios laidos lietuviškų litų banknotų. Banknotų piešinius kūrė garsiausi to meto dailininkai: Adomas Varnas, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Galdikas ir kiti. Piešiniuose vyravo tautiški motyvai, simbolinės figūros, scenos, vaizduojančios senovinius darbus ir t. t. Gana populiaru buvo piešti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretus. Tiesa, portretais juos pavadinti galima tik iš dalies. Neturime nė vieno autentiško kunigaikščio atvaizdo, todėl portretai, atsiradę ant banknotų, tebuvo dailininkų fantazija. Vienintelis tikras portretas buvo atspaustas ant 1928 m. išleisto 50 litų banknoto, tai – dr. Jono Basanavičiaus atvaizdas (apie Jono Basanavičiaus vaizdavimą ant lietuviškų pinigų jau rašėme).

Jei 1938 m. būtų buvęs išleistas 10 litų banknotas su A. Smetonos portretu averse ir Vasario 16 d. akto signatarais reverse (straipsnis), realių portretų būtų buvę daugiau. Deja, taip neįvyko. Vis dėlto jau esame rašę, kad dailininkus realūs asmenys yra įkvėpę ir jiems net pozavę. Štai ant 1928 m. 100 litų banknoto averso vaizduojama moteris – alegorinė Lietuvos valstybės figūra. Šiam portretui pozavo diplomato Edvardo Turausko žmona Elena (apie tai plačiau). Ar tokių atvejų buvo daugiau? Pasirodo – taip!

Su dar viena garsia to meto asmenybe susijęs ir 1927 m. laidos 10 litų banknotas, kurio dizainą kūrė dailininkas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Dailininkas tuo metu buvo bene garsiausias tarpukario Lietuvoje. Būtent jis gavo užsakymą sukurti 10 litų banknoto dizainą. Lietuva tuo metu garsėjo kaip žemės ūkio kraštas, todėl norėta šią temą pavaizduoti ir ant naujojo banknoto. Dailininkas svarstė, kad gražu būtų pavaizduoti realią, tvarkingą lietuvišką sodybą. A. Žmuidzinavičiaus bičiulis Antanas Tamošaitis (1906–2005), garsus to meto dailininkas, tekstilininkas, kolekcininkas, pasiūlė savo sodybos, esančios Barzdų kaime (Šakių raj.), atvaizdą ir parodė jos nuotraukų. A. Žmuidzinavičiaus dėmesį ypač patraukė sėjos nuotrauka, ją jis ir nusprendė perkelti ant banknoto. Įdomu, kad nuotrauka neatsitiktinė, joje iš tiesų vaizduojamas Antano Tamošaičio brolis Juozas su talkininkais, sėjantis javus, fone matyti ir sodybos namas.

1927 m. lapkričio 24 d. Lietuvos banko generalinė taryba posėdyje patvirtino A. Žmuidzinavičiaus projektą. Pasirašyta sutartis su Anglijos firma „Bradbury Wilkinson & Co“. Iš pradžių buvo numatyta atspausdinti 3 mln. kupiūrų, kurias Anglijos firma ir įsipareigojo atgabenti į Lietuvą. Už darbą firmai sumokėta 5 250 svarų sterlingų. Svarbiausi banknoto piešiniai buvo spausdinami ranka graviruotomis plieno klišėmis, o kiti – modernia to meto „duplex“ technika. Apyvartoje banknotai pasirodė 1928 m. balandžio 28 d. Lietuvos banko pageidavimu spausdinti jie buvo be vandens ženklų, todėl juos gausiai padirbinėjo.

O koks brolių Tamošaičių likimas? Gausioje šeimoje būtent Juozui ir turėjo likti 50 ha žemės Barzdų kaime, kuriame jis ir turėjo ūkininkauti. Deja, istorija pasisuko kitaip. Lietuva buvo okupuota, šeima išdraskyta, Antanas Tamošaitis pasitraukė į Vakarus ir beveik visą gyvenimą nugyveno Kanadoje, o brolis buvo ištremtas į Sibirą. Sodybos, vaizduotos ant 1927 m. 10 litų banknoto, taip pat neliko.

FacebookTwitterGoogle+