Vladui Jurgučiui atminti

(Lietuvos bankas, 2015 m, 4 min, 58 sek.). Gruodžio 18 d. Vilniaus centre, prie Lietuvos banko pastato, iškilmingai atidengtas paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui Vladui Jurgučiui. Paminklas nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų vario, cinko ir nikelio lydinio, jam sukurti prireikė apie 75 tūkstančių tokių monetų. Tai pirmasis ir vienintelis biustas Lietuvoje, pagamintas iš išlydytų monetų. Kviečiame susipažinti su paminklo gaminimo procesu.

Skaityti daugiau
Skulpturos kolona

Milijono centų piramidės statybos

(2015 m, 10 min, 56 sek.). Trumpas filmukas, kuriame galite pamatyti didžiausios pasaulyje piramidės iš pinigų statybas. Milijono centų piramidė buvo baigta statyti 2014 m. lapkričio 29 d., o 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo patvirtintas pasaulio rekordas. Milijono centų piramidę kviečiame apžiūrėti Lietuvos banko Pinigų muziejuje Vilniuje.

Skaityti daugiau
hqdefault

Lietuvos banko Atvirų durų diena Kaune 2015

(2015 m, 4 min, 21 sek.). Milijonas eurų, tris tonas sveriančios saugyklos durys, šarvuotis, kuriuo gabenami pinigai, unikali 3D projekcija apie banknotų rūšiavimą, iškilius tarpukario bankininkus menantys kambariai – visa tai kauniečiai ir miesto svečiai galėjo pamatyti 2015 m. spalio 3 d. apsilankę Lietuvos banko rūmuose Kaune.

Skaityti daugiau
maxresdefault

Pirmieji popieriniai pinigai

Pirmaisiais popieriniais pinigais buvo laikyti ranka rašyti rašteliai – įsipareigojimai raštelio savininkui nurodytą sumą išmokėti metaliniais pinigais. Tokius įsipareigojimų raštelius pirmieji pradėjo naudoti kinai X–XI a. Kinai sunkius metalinius pinigus palikdavo parduotuvėse ir gaudavo šeimininko pasirašytą raštelį apie įkeistą sumą.

Skaityti daugiau
Pirmieji kinų popieriniai pinigai (X-XI a.)

Euro kelionė į Lietuvą

(2015 m, 8 min, 22 sek.). Tai – dinamiškas 8 minučių videometraštis, kuriame naudojant Lietuvos banko, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos bei Europos Komisijos archyvinę vaizdo medžiagą nuosekliai iliustruoti pagrindiniai su euro įvedimu susiję įvykiai ir datos. Filme – unikalūs lietuviškų eurų kaldinimo, eurų banknotų atvežimo į Lietuvą ir pirmųjų 2015-ųjų akimirkų kadrai.

Skaityti daugiau
euro kelionee

Pinigai keičia formą. Istorinės kolekcinės 50 Lt monetos „Forma“ kaldinimas

(2014 m., 1 min. 9 sek.). 50 Lt kolekcinės (proginės) monetos averse – kruopščiai išraižytas stilizuotas Lietuvos Respublikos herbo atvaizdas sukuria pulsuojantį judėjimo efektą. Reverse pavaizduoti optinio meno motyvai, ritmiškai pasikartojantys įvairaus dydžio apskritimai, sferinis sidabro rutuliukas centre sukelia sukimosi, judėjimo ir erdvės optinę iliuziją.

Skaityti daugiau
maxresdefault

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje (galite parsisiųsti)

Lietuvos banko Pinigų muziejus pirmasis iš Lietuvos muziejų išleidžia LDK pinigų kolekcijos katalogą. Leidinyje publikuojami muziejuje sukaupti visi šio laikotarpio pinigai nuo pirmųjų lietuviškų lydinių iki paskutinių monetų, nukaldintų Vilniaus kalykloje 1666 m. Kartu trumpai supažindinama su atskirais istorijos laikotarpiais, apžvelgiama lietuviškų pinigų raida. Leidinyje skelbiami ir lietuviški iždininkų skaičiavimo žetonai, nukaldinti Vilniaus monetų kalykloje, kita muziejinė medžiaga, iliustruojanti LDK pinigų istoriją.

Skaityti daugiau
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje, katalogas., aut. V. Ruzas

Iš lito istorijos. Banknotai

(2000, Lietuvos bankas, 2002 m., 1 val. 2 min. 38 sek.). Banknotų kūrimas yra kur kas sudėtingesnis procesas negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kaip buvo nuspręsta, ką reikėtų vaizduoti ant lietuviškų banknotų? Kodėl jų nepuošia Lietuvos kunigaikščių atvaizdai? Kodėl žymių Lietuvos asmenų portretai yra dešinėje pusėje, o ne per vidurį? Šiame filme atsakoma į šiuos ir daugybę kitų klausimų, pateikiami keli intriguojantys faktai, leisiantys susipažinti su tarpukario Lietuvos 1000 litų banknotu, sužinoti, kaip ant 50 litų banknoto atsirado Katedros vaizdas.

Skaityti daugiau
hqdefault

Pinigų istorijos salė

Pinigų istorijos salėje pristatoma pinigų raida nuo primityviausių jų formų – grūdų, kriauklių kaurų, kailių, gintaro – iki šiuolaikinių elektroninių pinigų. Pasaulio pinigų kontekste rodomi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos Respublikos (1918–1940 m. ir po 1990 m.) pinigai.

Skaityti daugiau
Piniginių lydinių vitrina

Parodų ir edukacijos salė

Parodų ir edukacijos salė skirta paskaitoms, konferencijoms ir laikinoms parodoms. Joje numatyta galimybė pranešėjui prisijungti prie interneto, pasinaudoti garso ir vaizdo technika, DVD ar kitomis informacijos perteikimo priemonėmis. Salėje atidarytoje parodoje „Prarastų vertybių sugrįžimas“ pristatomi juvelyriniai Lietuvos, Rusijos, Sovietų Sąjungos sidabro dirbiniai.

Skaityti daugiau
Paroda „Prarastų vertybiųsugrįžimas“

Bankininkystės istorijos salė

Bankininkystės istorijos salėje supažindinama su bankinių operacijų užuomazgomis, pirmaisiais viduramžių luominiais, centriniais ir akciniais komerciniais bankais. Parodoma bankininkystės raida Lietuvoje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų, atskleidžiamas Lietuvos banko vaidmuo vykdant 1922 m. pinigų reformą, stabilizuojant šalies finansų ir kredito rinką pasaulinės ūkio krizės metais, nušviečiamas nacionalinės bankininkystės žlugimas 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą.

Skaityti daugiau
Bankininkystės istorijos salė

Lietuvos pinigų salė

Lietuvos pinigų salėje sumontuoti baldai su aštuoniais vertikaliai judančiais automatiniais transporteriais. Kiekviename iš jų yra po trisdešimt plastikinių plokštelių su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos Respublikos ir kitų kraštų monetomis, cirkuliavusiomis mūsų krašte.

Skaityti daugiau

Paroda „Pinigai karikatūroje II. Pinigai keičiasi, humoras lieka“

Pinigų muziejus, artėjant euro įvedimui Lietuvoje, organizavo karikatūrų parodą-konkursą „Pinigai keičiasi, humoras lieka“, skirtą atsisveikinimui su nacionaline valiuta litu. Karikatūrų konkurse galėjo dalyvauti visi: ir profesionalūs dailininkai, ir neprofesionalūs autoriai. Kiekvienas konkurso dalyvis galėjo pateikti iki 6 darbų, nupieštų ant popieriaus arba sukurtų skaitmeninėmis piešimo programomis. Pagrindiniai vertinimo kriterijai buvo darbų meninis lygis, stiliaus individualumas, … Toliau skaityti Paroda „Pinigai karikatūroje II. Pinigai keičiasi, humoras lieka“

Skaityti daugiau
Paroda „Pinigai karikatūroje II. Pinigai keičiasi, humoras lieka“

Paroda „Lito kelias 1922–2012“

2012 m. spalio 2 d. Lietuvos pinigų sistemai buvo ypatinga data: suėjo 90 metų, kai 1922 m. spalio 2 d. į apyvartą pirmą kartą išleista nacionalinė valiuta litas ir pradėjo veikti pirmasis nepriklausomos Lietuvos centrinis bankas. Prieš 20 metų – 1992 m. spalio 1 d. – sukurta nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pinigų sistema, laikinasis talonas tapo nacionaliniu piniginiu vienetu, o rubliai išimti iš apyvartos.

Skaityti daugiau
Paroda „Lito kelias 1922–2012“

Paroda „Pinigai tapyboje“

Į Lietuvos banko muziejaus organizuotą parodą dailininkai pristatė daugiau kaip 30 darbų, kuriuose pinigai tapo pagrindiniu kūrybos objektu, netikėtų meninių ieškojimų priemone. Parodos atidarymo dieną lankytojai žengė per „kalbantį“ kilimą, skaičiuojantį savo ir kitų santaupas.

Skaityti daugiau
Paroda „Pinigai tapyboje“

„Pinigų muziejus – geriausių pasaulio muziejų penketuke“

2013 m. Lietuvos banko Pinigų muziejus pateko į geriausiai įvertintų viso pasaulio valstybių centrinių bankų muziejų penketuką. Į mokslinio žurnalo MintWorld Compedium sudarytą geriausių muziejų sąrašą kartu su Pinigų muziejumi pateko Kanados, Vokietijos Bundesbanko, Pietų Korėjos centrinių bankų ir Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinės rezervų sistemos pinigų muziejai.

Skaityti daugiau

Eurų monetos

Iš viso apyvartinės eurų monetos yra 8 nominalųi: 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų, 1 ir 2 eurų. Visos monetos turi bendrąją (vadinamąją europinę) ir nacionalinę puses. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Visas monetas galima naudoti visoje euro zonoje.

Skaityti daugiau
zaidimas_monetos

Eurų banknotai 7+3

Eurų banknotai yra 7 nominalų: 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų. Jie yra teisėta mokėjimo priemonė 19 euro zonos šalių. Juose vaizduojami įvairių Europos istorijos laikotarpių architektūros stiliai.

Skaityti daugiau
zaidimas_banknotai

Vertybiniai popieriai Lietuvoje. Akcijos ir lakštai. 1872–1940

Leidinyje aprašomi valstybės, savivaldybių, akcinių bankų, kitų kredito įstaigų ir akcinių bendrovių vertybiniai popieriai. Apžvelgiama apie 200 įvairių vertybinių popierių iš Lietuvos banko muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Trakų istorijos muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, privačių A. Kubilo ir V. Poviliūno kolekcijų.

Skaityti daugiau
Vertybiniai popieriai Lietuvoje. Akcijos ir lakštai. 1872–1940

Atkurtos Lietuvos pinigai. 1990–2000

Lankstinuke apžvelgiama Lietuvos banko įsteigimo dešimtmečiui skirta paroda: nacionalinių pinigų kūrimo ir gamybos istorija nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1990–2000 m. – nuo dailininkų sukurtų pinigų eskizų, modelių iki gamybos klišių, plokščių, banknotų ir monetų.

Skaityti daugiau
Atkurtos Lietuvos pinigai. 1990–2000

Pinigų muziejus dalyvavo „Muziejų naktyje 2015“

arptautinė muziejų taryba (ICOM) kasmet inicijuoja Tarptautinės muziejų dienos (gegužės 18 d.) renginius. Nuo 2005 m. rengiama tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“, į kurią įsijungė ir Lietuvos muziejai. Šiais metais „Muziejų nakties“ renginiai vyko gegužės 16d. Prie renginio prisijungė ir Pinigų muziejus kvietęs apsilankyti renginyje „Naktis Pinigų muziejuje: kelionė per pinigų istoriją“.

Skaityti daugiau
Muziejų naktis 2015